- voveruškų, kuo daugiau, tuo geriau;
- šviežių bulvyčių,
- sviesto gero šmoto;
- svogūno;
- česnako;
- grietinės;
- krapukų;
Voveruškas metam į puodą neplautas ir nevalytas ir pasūdytam vandeny išverdam. Tada nupilam į "duršliaką" (kas nesuprato, rėtį:)), ir imamės varginančio darbo jas nuvalyti (kotukus nupjaustyt, spygliukus ir lapukus nurankiot ir panašiai). Bet kai nuverdi, tai ne taip trupa ir lengviau nusivalo. Čia mano mamos gudrybė, o gal ir visų vyresnių šeimininkių:). Kol Asta vargo "valymo" vargelį, nuskutau ir sudėjau virti bulvytes, tada supjausčiau ir pakepiau svogūną (tiksliau, visos paeiliui vartė ir kepė:)). Ant svogūno metam nuvalytas voveraites, beriam druskos ir pipirų, kepam (ant sviesto, jokio aliejaus tik!), pridedam grietinės, prieš baigiant iškepti įspaudžiam česnakiuko ir krapukais smulkintais pabarstom. Tiekiam su virtom pakrapintom bulvytėm ir daržovių salotom. Nu laaaabai lietuviškai skanu:)