Timoras, Indonezija, Singapūras ir pan.

Tai va, mielieji ir mielosios,

trykšdama džiaugsmu informuoju, kad artimiausią mėnesį naujų receptų nebus...idant jau šį penktadienį aš išvykstu į kelionę!!! Laipioti po kalnus ir vulkanus Flores saloje, bėgti nuo mini drakoniukų Komodo saloje, snorklinti Gili salose, vakarieniauti su Rytų Timoro Prezidentu ir visaip kaip kitaip keliauti pramintais ir nelabai takais po Indoneziją, Timorą ir pabaigai apžiūrėti Singapūrą.

Gerai jums čia pasilikti, gražių margučių per Velykas ir laukite sugrįžtant!:)

P.S. Nuotraukytėje saulėlydis prieš porą dienų Rytų Timore, atsiuntė būsimi kelionės kompanjonai:)

Jūsų,

Vida

Naminiai dribsniai sveikiems pusryčiams

Labai paprastas receptukas ir tikrai žiauriai skanu, nėra net ką lyginti su parduotuviniais dalykais. Ėmiausi daryti, nes beveik visuose parduotuviniuose dribsniuose pridėta razinų, o man jos tinka tik varškės apkepui ir jau visai nepatinka kai būna dribsniuose.

Taigi, receptukas:

• avižų pakelio 2/3 (lietuviškų, pigiausių)


• migdolų drožlių (pardavinėja "Sveikuose produktuose", Panoramoj pvz)


• kokosų drožlių (ten pat)


• moliūgo sėklų


• lazdyno riešutų saujos sveikų


• saulėgražų


• medaus 2 šaukštai


• vandens 2 šaukštai


• aliejaus 2 šaukštai

Vandenį ir medų sumaišom mažiausiame turimame puode, biškį pašildom (aišku, kas turi mikrobangę, puodai visai nebūtini, bet aš už sveiką maistą ir neturiu to aparato, užtat vargstu su puodais:)), kad medus suskystėtų visai, pasidaro tokia kaip vandens konsistencija, nukeliam nuo ugnies, įpilam aliejų ir viską pamaišom. Tada supilam ant išmaišytų avižų-riešutų-drožlių-kas mėgsta razinų ir kitokių džiovintų vaisių ir gerai permaišom kelis kartus, kad viskas tuo skystimėliu apsiveltų. Tada beriam ant skardos ir kišam į orkaitę. Kepam ant kokių 190-200C, periodiškai pamaišom, kol [viskas taip sexy paruduoja, maždaug dvidešimt minučių, ne ilgiau. Priedų į avižas dėjau po gerą saują, bet čia jau skonio reikalas, tik jei visko labai daug dėsit, tada dėkit po tris, o ne po du šaukštus "šlapiųjų" produktų.

Skanu su pienuku, natūraliu jogurtu, kefyru, o užvis skaniausi tai vieni:)

Šokoladinis pyragas su migdolais - gimtadienio dovana Jonui ir Giedrei

Kadangi tiek mano kūdikis, tiek geriausioji kaimynė gimę tą pačią dieną, sugalvojau prie dovanos dar ir po pyragiuką kiekvienam iškepti. Reikėjo susisukti greitai, tai štai jums greitojo šokoladinio pyrago receptukas. Lengvai ir greitai pasidaro, skanu, galima palepinti save ar draugus kokį vakarą.

Reikės:

• dviejų plytelių (220-240 g) juodo šokolado (kakavos 60-70%, ne mažiau)


• 6 kiaušinių


• miltų vieno kupino šaukšto


• sviesto nesūdyto koks 130 g


• migdolų drožlių pabarstyti viršui


• cukraus arba cukraus pudros, nedidelė stiklinė

Įkaitinam orkaitę ant 175C. Ištirpinam šokoladą su sviestu, gerai išmaišom. Išplakam kiaušinių baltymus iki standumo, tada kitam dubenėlyje trynius su cukrum išsukam iki tirštumo. Šokoladą su sviestu pilam į trynių masę, išmaišom. Miltus sudedam, išmaišom. Iki šiol viską maišėm mikseriu. Dabar imam šaukštą ir atsargiai įmaišom išplaktus baltymus. Viską dedam į paruoštą skardą, dosniai apibarstom migdolais, kepam apie pusvalandį, kol parusvės migdolai. Šitas pyragas toks labai "šokoladinis", todėl vidus turi likti gan drėgnas ir minkštas, bet netekantis, o viršus iškyla ir sutrūkinėja truputį. Skanaus!

a la Piemenėlių pyragas Thai stiliumi (su žuvimi)

Ta proga, kad prisipirkau chorizo dešros, labai jau man knietėjo ką nors gardaus su ja pasidaryti. Plius, radau dar ir tikros Thai Red Curry pastos pirkti, tai buvo dvigubai įdomiau, kaip sukurti kažką, kam tiktų abudu produktai, plius norėjau kažko panašaus į Shephards Pie, su bulvių košyte:) Ir dar kad aštriau būtų. Ir egzotiškiau. Ir dar klausimas, ar įmanoma kad kokosų pienas derėtų su dešra?

Tai va, rezultatas žinokit nerealus! Iš kuklumo panašu kad artimiausiu metu nenumirsiu. Bet nuoširdžiai manau, kad šitas receptukas nurungtų ir tuos auksinius šefus televizoriuje. ;)

Reikės:

• chorizo delno ilgio gabalo (šito gėrio geriau daugiau negu per mažai)
• aišku, "tų žalių":), t.y. šparaginių pupelių pakelio
• bulvių (5-7)
• poro, vieno vieneto
• kmynų saujos
• Thai Red Curry pastos
• pangasijos filė du did. vnt., apie 700-800 g
• indelio kokosų pieno, 400 g
• pomidorų pastos (tokios itališkos, iš tūbelės), kokių porą šaukštų max
• pieno ir sviesto bulvių košei
• parmezano tarkuoto, pvz Džiugo, maišiuko nepilno

Gaminasi paprastai, trunka paruošimas apie pusvalandį ir dar kol apkeps, apie dvidešimt minučių. Įjungiam orkaitę ant 200C, kad kaistų. Nuskutam bulves, supjaustom, dedam į puodą, biškutį druskos ir tegu verda. Tada troškintuvą statom ant kaitlentės, įjungiam, kad kaistų, greit supjaustom chorizo (dešrą išilgai ir tada dar gabaliukais, kaip morką) ir metam į troškintuvą. Jokio aliejaus! Pilnai pakanka tų nedaugelio riebaliukų, kiek jų išsiskirs iš chorizo. Tada pabarstom kmynais dešrą, pavartom ir tegu skrunda. Tuo tarpu greit supjaustom porą (piršto storio riekutėmis) ir verčiam jį ant chorizo su kmynais, vartom ir tegu apkepinėja. Kokias tris-penkias minutes leidžiam apkepti porui, tada suberiam šparagines pupeles, išmaišom ir vėl grįžtam prie pjaustymo lentos. Supjaustom žuvį. Į troškintuvą supilam kokosų pieno skardinę, įspaudžiam pomidorų tyrės truputį ir įdedam gerus du šaukštus raudonojo kario pastos. Viską gerai išmaišom, įdedam druskos, pipirų, sudedam žuvį, leidžiam penkias minutes pasitroškinti, ragaujam, jei trūksta aštrumo, pridedam dar raudonojo kario pastos. Paliekam troškintis ant mažos ugnies ir pereinam prie bulvių košės gaminimo, nes bulvės jau bus išvirusios (nusunkiam vandenį, į ta patį puodą su bulvėm supilam pieną (čia kad plauti mažiau būtų), palaukiam kol užvirs, išjungiam ugnį, sutrinam, pridedam sviesto, jei reikia, dar pieno, žodžiu, kad būtų normali skani bulvių košė). Jei norit visiškai nutolti nuo lietuviškai britiško patiekalo, į bulvių košę įdėkit truputį wasabi, jis čia nežmoniškai tiks. Bet jei ketinat ir vaikus maitinti, tai geriau gal nedėti. Viskas su gaminimu kaip ir baigta, beliko "meniškoji" dalis. Į kepimo indą (arba indus), sudedam troškinio turinį su visu padažu, ant viršaus sukrečiam bulvių košę ir ją užbarstom Džiugu ar Parmezanu, kam kaip leidžia kišenė. Šaunam į įkaitusią orkaitę ir kenčiam kokias dvidešimt-trisdešimt minučių, kol apskrus bulvių košės "ragiukai". Dedamės į lėkštes, atsidarom atšaldyto balto vyno butelį ir persivalgom, nes juk neįmanoma atsispirti tokiam dieviškam gardumui....:)

Dabar šiek tiek patarimų. Galima vietoj šparaginių pupelių dėti bet kokių kitų šaldytų daržovių, kurias mėgstat, brokolių, kalafijorų, morkų, etc. Vietoj žuvies galima dėti vištieną, tik reikės ilgiau pakepti. Jei norit liesiau ir greičiau, nedarykit bulvių košės, tiesiog bus troškinys ir tiek, o ne a la piemenėlių apkepas. Jei sugalvotumėt dėti wasabi į bulvių košę, tada naudokit tik žalias daržoves (brokolius, šparagines pupeles, žirnelius, tik jokių morkų) ir ne raudono kario, bet žaliojo kario pastą, patiekalas bus gražiai žalsvas ir toks pats skanus. Jei nemėgstat ar negavot nusipirkti kokosų pieno, pakeiskit jį paprastu Mū pieneliu, skonis bus kiek kitoks, bet gal kažkam taip ir skaniau bus. Žodžiu, eksperimentuokit, fantazuokit, juk tik taip ir gaunasi kažkas ypatingo:)

Bulvių ir grybų troškinys su chorizo ir šparaginėm pupelėm

Vis tie "žali":) obsession, ne kitaip. Tai tenka vargti galvojant receptus, su kuo čia juos skaniau suvartojus. Šįkart nutariau, kad gana aštrumų ir reikia švelniai, kad ir Jonas valgytų, o jis dar tame gerajame amžiaus tarpsnyje, kai pamatęs "tuos žalius kaip ten jie, nu kur labai neskanūs" susiraukia ir proaktyviai ima rėkti, kad jie neskanūs, jam nepatinka, šlykštūs ir jau tikrai jis jų nevalgys! :)))

Tai teko gudrauti gaminant, kad bent jau rėkimo būtų kuo mažiau ir tik į pabaigą:)

Reikės:

• puikiųjų nuostabiųjų šparaginių pupelių pakelio (šaldytų, savaime aišku)



• bulvių, kokių trijų



• šampinjonų, kokių aštuonių-dešimt vienetų



• česnakiuko kelias skilteles, smulkiai pjaustytas arba trintas



• svogūniuko mažutėlio smulkiai pjaustyto (jei mėgstat, aš mėgstu, bet šįkart nedėjau)



• grietinės mažo indelio pusės



• chorizo žymiosios dešros, ispanams už ją kokią premiją reiktų įteikti



• miltų šaukštelio



• druskos, pipirų



• kmynų

Gaminimo procese, kaip ir sakiau, reikia namiškius apgaudinėti. Kaip? Pradžiai - kvapais:) Todėl pakaitinam lašelį aliejaus gerajame troškinių puode nepridegančiu ir netefloniniu (teflonas sukelia nevaisingumą, ne taip seniai įrodė, jeigu kam aktualu) dugnu, metam česnaką, kmynus ir smulkiai supjaustytą (kubeliais ar piršteliais, čia jau pagal skonį ir peilio aštrumą) chorizo dešrą (jei naudojam, tai ir svogūną).

Vartom, uostom, vaikom šalin vaikus, šunis, kates, vyrus ar kaimynus, nes kvapas "mama, o toks skonis ir bus to ką tu ten gamini kaip dabar kvepia?" Taip taip, sūneli, bus taip ir dar geriau!:) Taigi, apginam valgį ir susigrąžinam teritoriją, "duok paragauti..jukš!" metam į puodą supjaustytas kubeliais bulves, apkepinam, vartom, paliekam ramybėje kelioms minutėms. Per tą laiką nuvalom ir supjaustom šampinjonus. Kai jau bulvės kiek suminkštėjo, sudedam šparagines pupeles ir supjaustytus šampinjonus. Maišom, apibarstom prieskoniais viską, pakepinam, paragaujam. Jei jau neblogai, apibarstom viską trupučiu miltų, išmaišom, sudedam grietinę, išmaišom, dar penkias minutes patroškinam ir vuolia! Dedam į lėkštes, klausom nežmoniško pasipiktinimo šūksnių "čia vėl tie žali!!! nevalgysiu!!", įkalbam paragauti, prižadam paskolinti plaukams želė, nuo kuriuos plaukai badosi, kai lėkštė bus tuščia ir lenktyniaujame, kas greičiau suvalgys . Tikrai labai skanu, tikrai. Net mano Jonas, susiraukęs, vaidindamas kankinuką, bet suvalgė viską! Ir ėjo darytis šukuosenų, čia kazkokia nauja mada septynmečių matyt..kad stovėtų ir kad būtinai kieti būtų ir badytųsi..kažkada daviau putas plaukams, stovi, bet nesibado, tai netiko, sakė, nesąmonė kažkokia. Tai tiek apie tas pupeles ir vaikus šiam kartui:)

Karamelizuotos morkytės su šparaginėm pupelėm ir chorizo

Niam niam, galėčiau turbūt tik tokiais maistais ir maitintis artimiausią pusmetį. Kažkokia man trauka ant šparaginių pupelių, kurių šiaip negalėjau pakęsti iki pat šių metų. O dar derinys su morkytėm, kurias mėgstu jau gerą pastarąjį dešimtmetį...Matyt, pavasaris neišvengiamai artėja ir žiemos vitaminų trūkumas duoda apie save žinoti. Nunešiau lėkštutę patiekalo ir kaimynei savo mielai, Giedrutei, skambino ir gyrė, tai gal ir normaliems žmonėms skanu, ne tik man:) Pasigamina per gerą pusvalandį, bet esmė ne sudėtingume, o burtuose. Taip taip, reikia burti daug ir su meile, iš širdies, čia recepto "vinis".

Reikia tik trijų pagrindinių produktų:

• morkyčių šaldytų pakelis
• šparaginių pupelių šaldytų maišelis
• chorizo dešros šmotelis (čia jau pagal skonį, man ji žiauriai skani, bet turėjau mažai, kitą kartą dėsiu daugiau)

Toliau apie burtus:

• česnako kokios 3-4 skiltelės
• Saba padažo
• kmynų saujelė
• tarkuoto muskato šiek tiek
• provanso žolelių mišinio šiek tiek
• miltų šaukštelis, nebūtinai
• kalendros maltos šiek tiek
• gurkšnis raudono vyno (jei yra likę balto, tiks ir baltas)
• citrinos puselė išspausta
• druskos, pipirų
• alyvuogių aliejaus

Česnaką supjaustom posmulkiai, kartu su kmynais beriam į įkaitusį aliejų. Apkepinam kokią minutę, ne ilgiau. Šiukštu, nesudeginam česnako. Beriam morkytes iš maišelio tiesiai į keptuvę, leidžiam apkepti, visą laiką maišom su mediniu šaukštu ar belekuo, kuo įprastai tokius makalus maišot. Po truputį beriam visus suvardintus prieskonius, jei jų neturit, beriat kitokias žolytes, tiks bazilikas, raudonėlis arba (tik ne kartu su baziliku) čiobrelis. Kai jau taip beprieskoniuojant ir bevartant pasitroškina kokias dešimt minučių, suberiam šparagines pupeles, pamaišom ir viską palaistom (dosniai) Sabos padažu. Padruskinam, pipiriukų įmalam, maišom, geras mintis galvojam, artimuosius, kuriuos maitinsim, mintimis myluojam. Pabarstom viską šaušteliu miltų (nebūtinai). Supilam tą likusį lašą ar daugiau vyno (jei yra likutis, gerai, jei nėra, tikrai neverta butelio atidarinėti, nebent tą patiekalą vynu užgert ketinate). leidžiam porą minučių susigerti, pamaišom, ir baigiamasis akcentas - įspaudžiam citrinos sultis (iš pusės citrinos).

Išsitraukiam atšaldyto vyno butelį, atsikemšam, sėdam prie stalo, skanaujam, valgom iki soties ramia sąžine, juk daržovės ir nekaloringos ir skanios, nes ta chorizo dešra daro stebuklus, rimtai. Skanaus!