Vis tie "žali":) obsession, ne kitaip. Tai tenka vargti galvojant receptus, su kuo čia juos skaniau suvartojus. Šįkart nutariau, kad gana aštrumų ir reikia švelniai, kad ir Jonas valgytų, o jis dar tame gerajame amžiaus tarpsnyje, kai pamatęs "tuos žalius kaip ten jie, nu kur labai neskanūs" susiraukia ir proaktyviai ima rėkti, kad jie neskanūs, jam nepatinka, šlykštūs ir jau tikrai jis jų nevalgys! :)))
Tai teko gudrauti gaminant, kad bent jau rėkimo būtų kuo mažiau ir tik į pabaigą:)
Reikės:
- puikiųjų nuostabiųjų šparaginių pupelių pakelio (šaldytų, savaime aišku)
- bulvių, kokių trijų
- šampinjonų, kokių aštuonių-dešimt vienetų
- česnakiuko kelias skilteles, smulkiai pjaustytas arba trintas
- svogūniuko mažutėlio smulkiai pjaustyto (jei mėgstat, aš mėgstu, bet šįkart nedėjau)
- grietinės mažo indelio pusės
- chorizo žymiosios dešros, ispanams už ją kokią premiją reiktų įteikti
- miltų šaukštelio
- druskos, pipirų
- kmynų
Gaminimo procese, kaip ir sakiau, reikia namiškius apgaudinėti. Kaip? Pradžiai - kvapais:) Todėl pakaitinam lašelį aliejaus gerajame troškinių puode nepridegančiu ir netefloniniu (teflonas sukelia nevaisingumą, ne taip seniai įrodė, jeigu kam aktualu) dugnu, metam česnaką, kmynus ir smulkiai supjaustytą (kubeliais ar piršteliais, čia jau pagal skonį ir peilio aštrumą) chorizo dešrą (jei naudojam, tai ir svogūną).
Vartom, uostom, vaikom šalin vaikus, šunis, kates, vyrus ar kaimynus, nes kvapas "mama, o toks skonis ir bus to ką tu ten gamini kaip dabar kvepia?" Taip taip, sūneli, bus taip ir dar geriau!:) Taigi, apginam valgį ir susigrąžinam teritoriją, "duok paragauti..jukš!" metam į puodą supjaustytas kubeliais bulves, apkepinam, vartom, paliekam ramybėje kelioms minutėms. Per tą laiką nuvalom ir supjaustom šampinjonus. Kai jau bulvės kiek suminkštėjo, sudedam šparagines pupeles ir supjaustytus šampinjonus. Maišom, apibarstom prieskoniais viską, pakepinam, paragaujam. Jei jau neblogai, apibarstom viską trupučiu miltų, išmaišom, sudedam grietinę, išmaišom, dar penkias minutes patroškinam ir vuolia! Dedam į lėkštes, klausom nežmoniško pasipiktinimo šūksnių "čia vėl tie žali!!! nevalgysiu!!", įkalbam paragauti, prižadam paskolinti plaukams želė, nuo kuriuos plaukai badosi, kai lėkštė bus tuščia ir lenktyniaujame, kas greičiau suvalgys . Tikrai labai skanu, tikrai. Net mano Jonas, susiraukęs, vaidindamas kankinuką, bet suvalgė viską! Ir ėjo darytis šukuosenų, čia kazkokia nauja mada septynmečių matyt..kad stovėtų ir kad būtinai kieti būtų ir badytųsi..kažkada daviau putas plaukams, stovi, bet nesibado, tai netiko, sakė, nesąmonė kažkokia. Tai tiek apie tas pupeles ir vaikus šiam kartui:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą