2009 m. vasario 24 d., antradienis

Astos naujam troškintuvui - lengvas, žiauriai greitas aštrokas "Red Thai Salmon Curry" troškinys

Porą dienų nieko nerašiau, kažkaip bandė depresija mane apnikti, bet širyt paskaičiau naujus komentarus ir pasijutau motyvuota vėl:) Tai čia specialiai Astai greitukas-troškinukas, kad ne vien pangasija artimiausią savaitę Pūkį maitintum:), o puodą tai juk ojoj kaip norėsis bandyti ir bandyti ir bandyti, žinau iš patirties.. (vakar Jonui kepiau kalną blynų neštis į darželį, tai spėkit kame kepiau..:) aišku tame troškintuve, kažkaip jame viskas daug geriau).
Pagaminsit per 15 min!

Red Thai Salmon Curry

  • aliejaus
  • 1 šaukštas raudono kario pastos (padažas tinka irgi)
  • 1 pjaustytas svogūnas
  • 250 ml kokosų pieno
  • 500 g lašišos filė, gabalais supjaustytos, aišku, be odos
  • pakelis šaldytų šparaginių pupelių (man dabar kažkaip jų baisiai norisi, bet galima ir kitokias dėti daržoves, svarbu vienos, max 2 rūsių)

Gaminti žiauriai paprasta, čia toks tikras "troškinys-greitukas". Į troškintuvą pilate šaukštą aliejaus (aš naudoju alyvuogių arba vynuogių kauliukų, pastarasis labai tinka kepimui, neturi kvapo ir sveikesnis už saulėgražų; niekada nenaudoju rapsų, tikras blogis, jeigu kam rūpi), sudedat kario pastą arba supilat padažą, sumetat svogūną ir apkepinat, kokias 5 min, kad suminkštėtų. Tada supilat kokosų pieną, palaukiat kol užvirs, sumažinat ugnį, kad tik vos vos burbuliuotų ir sudedat lašišos šmotus bei šparagines pupeles. Ir dar kokias 5-10 min patroškinate ant mažos ugnies viską. Vuolia, galima valgyti!

Jau jaučiu, kad pagrindinis klausimas bus dėl to raudono kario pastos. Galima vietoj jo pilti tokį skardinėse nedidelėse raudono kario padažą (maximose prie meksikietiškų kinietiškų, būna žalio ir raudono kario, tai šitam troškiniui reikia raudonojo), jis duoda aštrumo ir tokio tailandietiško maisto lengvumo kartu. O kiekiu irgi drąsiai galite laviruoti priklausomai nuo to, kaip aštriai mėgstate/nemėgstate.

Dar neparašiau, bet čia galioja visiems receptams. Drąsiai prisidėkite ko trūksta, tokių dalykų kaip druska aš kažkaip net nerašiau. Dar šitam troškiniui tiktų citrinos arba laimo sulčių biškutis, jei valgysit su ryžiais ar kokiais ryžių makaronais, tai dėčiau dvigubą kiekį kokosų pieno, kad daugiau padažo būtų. Taip pat kai jau vyrai/vaikai ims burbėti, kiek galima žuvies valgyti, tai vietoj lašišos drąsiai dėkit vištieną, tiesiog ilgiau reikės patroškinti, o visa kita tinka. Dar tiktų pridėti (tik pas mus sunku gauti) tų mažiukų konservuotų kukurūziukų burbuolyčių. Žodžiu, eksperimentuokite ir rezultatas bus tik skanesnis:)

2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

Kodėl reikia neštis maistą į darbą vietoj pietavimo kavinėse

Kasdien gaunu Harvard Business Publishing "dienos statistiką". Kasdien tai būna vis apie kažką kita, koks nors įdomus faktas. O širyt gavau apie tai, kiek maisto žmonės išmeta, kurį galėtų atsinešę į darbą suvalgyti pietums.

How British Workers Could Save Billions

One third of British workers bring a homemade lunch to work every day. The rest spend an estimated £5.5 billion each year buying lunch. Meanwhile, Britons throw away about a third of the food they buy.

Top four ‘free lunching’ benefits:
Save money (money not spent on lunch – on average £3.33 - can go straight to Christmas presents)
Cut waste (use up food you might not have eaten, and bring in your own reusable packaging)
Having exactly, and only, what you want (make sure you have just the right amount)
Knowing exactly what is in your food (because you made it!)

SOURCE: Waste and Resources Action Programme

2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Dar apie tapas arba kumpio ir rikotos uztepas su pistacijomis

Ant ciabbatos arba skrudintos šviesios kitokios duonelės amamam:

  • 200 g prosciutto cotto (kumpio) - dėjau perpus mažiau ir tai buvo per sūru
  • 250 g ricotta
  • 50 g sviesto (nedėjau)
  • 20 g pistacijų (nesūdytų)
  • 1-2 skiltelės česnako (nereikia originaliai, bet man aštrumo norėjosi)

Viską, išskyrus pistacijas į blenderį, susmulkinam, suberiam stambiau kapotas pistacijas, dedam į kokią formelę ir kišam valandai į šaldytuvą. Ištraukiam, tepam ant duonos ir čepsim. Nelengvas ir labai sotus užkandis prie arbatos plepant su draugais ar žiūrint filmą.

Avižinis Andromedos pyragas

Seniai jau bekepiau ir išsigandau, kad pamiršiu receptą, tai ir dedu. Andromeda, beje, šiuo atveju vardas žmogaus, o ne planetos:) Ji kažkada pasidalino šituo receptu, o mes su Jonu baisiai pamėgom pyragą ir buvo periodas, kai kepdavau po porą kartų per savaitę, kol atsivalgė net ir mūsų Mėta, ne tik mes patys bei užklystantys svečiai..

Taigi, produktai:
  • 2 kiaušiniai
  • 1 indelis grietinės (vidutinis, apie 250g)
  • 1 indelis saldinto kondensuoto pieno
  • 50-75-100 g sviesto
  • avižų pačių pigiausių lietuviškų paprasčiausių, tų kur maišiukuose celofaniniuose (nu čia kebliau su kiekiais, nes beriu iš akies.. turbūt kokie 250 g, daugiau negu pusė pakelio standartinio)
  • riešutų (man skaniausia su migdolais, bet čia up to you)

Nu toliau tai jau paprasta kaip 3 kapeikos. Užtat toks ir geras šitas pyragas, pigus, skanus, sveikas ir pasigamina itin paprastai, be jokių ten plakimų maišymų tepimų ir kitokių "navarotų".

Suberiat į didesnį puodą avižas, uždedat tirpinti sviestą mažiausiam turimam puode ant minimalios ugnies. Kol tirpsta, kitam indelyje išmaišot kiaušinius, grietinę ir kondensuotą pieną. Ištirpusį sviestą supilat ant avižų ir šaukštu išmaišot, kad visos biškį to riebaliuko gautų. Imat skardą, kurioje kepsit, išklojat kepimo popierium, suberiat sviestuotas avižas ir tiesiog ant jų supilat tai, kas gavosi sumaišius kiaušinius su grietine ir pienu. Tada imat saują ar dvi riešutų, greit peiliu juos pasmulkinat ant kokios pjaustymo lentutės ir užbarstot ant pyrago. Orkaitėj nustatom 180C temperatūrą, kepam apie 25 min, kol riešutai ir pyrago viršus taip seksualiai paruduos (čia jau irgi skonio reikalo, kam šviesiau gražiau, o kam tamsiau..;)) Skanaus!

Šokoladiniai sūrio pyragėliai arba Cheesecake brownies

Nusižiūrėjau nusižiūrėtą Cheesecake brownies receptą, bet baisiai gardu, dalinuosi.

Originalus receptas

Šokolado masei:


  • 85 g sviesto
  • 115 g juodo šokolado
  • 130 g cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 70 g miltų
  • šaukštas nesaldintos kakavos miltelių
  • druskos
  • 1 a.š vanilės ekstrakto

Sūrio masei:

  • 200 g kreminio sūrio (Philadelphia)
  • kiaušinio trynys
  • 75 g cukraus
  • 1/8 a.š. vanilės ekstrakto


Sviestą ir šokoladą ištirpinti puode ant nedidelės ugnies. Nuimti nuo kaitros, įmaišyti cukrų, po to kiaušinius, vėliau miltų, kakavos ir druskos mišinį, tada vanilę ir šokolado gabaliukus. Tešlą lygiu sluoksniu paskleisti folija išklotoje skardoje (naudoju 25cm tortinę).Kitame inde paruošti sūrio sluoksnį - išmaišyti kreminį sūrį su tryniu, cukrumu ir vanile. Paskleisti ant šokolado masės, peiliu arba mediniu pagaliuku 'pakapstyti' taip, kad šokoladas pasimaišytų su sūrio mase.Pašauti į 180C karštumo orkaitę, kepti 35 min. Atvėsinti, pjaustyti, ragauti. Nepersivalgyti.

Adaptuota pagal Vidą (Giedrė liepė rašyti)

Šokolado masei:

  • 85-100 g sviesto
  • 120 g juodo šokolado
  • 70 g cukraus
  • 2 kiaušiniai plius 2 baltymai
  • 120-140 g miltų (dedu iš akies, tai bala žino kiek tiksliai, bet kad potirštė butu tešla)
  • druskos vos vos


Sūrio masei:

  • 3 pakeliai "Mūsų švelniosios varškės" (liesesnis ir pigesnis "Philadelphia" pakaitalas)
  • 2 kiaušinio tryniai
  • 70 g cukraus
  • 2 šaukštai Dansukker vanilinio cukraus (to su tikra malta vanile)


Sviestą ir šokoladą ištirpinti puode ant nedidelės ugnies. Kitam puode išplakti kiaušinius su baltymais, supilti miltus, cukrų, vanilinį cukrų, išmaišyti (su mikseriu, viens ir viskas), supilti ištirpusį šokoladą su sviestu, druskos biškutį, išmaisyti šaukstu ir pilti į kepimo skardą (aš ją iškloju kepimo popierium, kad nereiktų vargti tepliojant sviestais). Kitame inde paruošti sūrio sluoksnį - išmaišyti "Mūsų švelniąją" su tryniu, cukrum ir vanile. Paskleisti ant šokolado masės, peiliu arba mediniu pagaliuku 'pakapstyti' taip, kad šokoladas pasimaišytų su sūrio mase.Pašauti į 180C karštumo orkaitę, kepti 35 min. Atvėsinti (tik tiek, kad nenusideginti burnos), pjaustyti, ragauti šiltą. Nepersivalgyti. (suvalgiau ketvirtį blekos, neįmanoma sustoti)

2009 m. vasario 18 d., trečiadienis

Artūras prašo - šventas reikalas. Paelja "ant meniu" vakarienei:)

Artūrai, čia iš Beatos receptų, tikiuosi ji nesupyks..

"Keptuvėje pasikepina chorizo, svogūnai, pipirai, krevetės sušyla (aš naudoju jau virtas), per tą laiką ryžiai išverda su daržovėm, paskui lengvu rankos judesiu abu sumaišom ir prašom prašom prašom.... ir gražiai atrodo, ir labai labai skanu...

  • 120 g pikantiškos (aštrios) chorizo
  • 250g karališkų krevečių (large king prawns)
  • 0.5 – 1 svogūnas
  • 1 pipiras raudonas saldus
  • 1 stora česnako skiltelė
  • 1 šaukštelis raudonosios paprikos miltelių
  • 0.5 citrinos sulčių
  • 200g daržovių mišinio (šaldytos daržovės: žirneliai, kukurūzai, šparaginės pupelės, morkos)
  • 100g sugarsnap ir mange tout žirnių, na kur ankštys žirnelių labai skanios žalios... nežinau, kaip lietuviškai
  • 140 g ryžių (nevirtų kiekis čia, žodžiu, nedidelė stiklinė)
  • druskos, pipirų

Užkaisti vandenį, pasūdyti, kai užvirs, supilti ryžius, kai ryžiai jau bus beveik išvirę, sudėti šaldytas daržoves, o jau likus minutei iki virimo pabaigos - žirnelių ankštis (sugarsnap ir mange tout) kol verda ryžiai: chorizo supjaustyti nedideliais gabaliukais ir dėti į keptuvę (chorizo - mano manymu, yra geriausia dešra pasaulyje). Iš chorizo išbėgs užtektinai riebalų, kuriuose pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną, tada minutelę - smulkintą česnaką, tada dėti pipirą, pakepinti keletą minučių, kad suminkštėtų, tada paprikos miltelius, ir krevetes mest,i, kad šios tik sušiltų ir apliptu visu gėriu kuris keptuvėje susikaupė...jau ryžiai su daržovėm turėtų būt išvirę, taigi juos nupilti ir viską dėti į keptuvę. Viską pamaišyti, dar keletą kartų paragauti ar ko netrūksta, įdėti druskos, pipirų ir citrinos pusės sulčių išspausti, jei yra, dar petražolių smulkintų šast.... ir viskas - papraščiau nebūna :)"

2009 m. vasario 14 d., šeštadienis

Greita duonelė su morkom ir graikiniais riešutais prie savaitgalio sriubos ar salotų

Atradau visai įdomų receptą, rytoj išbandysiu. Tai čia ir sau, ir draugams užrašau receptuką, kad nepamirščiau:) Duonelė su morkom ir graikiniais riešutais.

Reikia:
  • 350 g paprastų miltų
  • 150 g rupių miltų
  • 1 šaukštelis druskos
  • 2 šaukšteliai sodos
  • 150 g morkų, nuskustų ir sutarkuotų
  • sauja pakepintų graikinių riešutų
  • 300 ml natūralaus jogurto, lieso liesutėlio
  • 125 ml pieno, 2,5% riebumo

Įkaitinam orkaitę iki 230C. Sumaišom miltus, druską, sodą, įmaišom morkas, riešutus ir jogurtą, kartu pilam tiek pieno, kad tešla gautųsi tokia minkšta ir kartu pakankamai kibi.

Tada ant pabarstyto miltais paviršiaus suvoliojam duoną arba bandutes, dedam ant kepimo popieriaus, pabarstom miltais ir kišam kepti. Kepam pusvalandį, kol iškyla ir iškepa. Skanaus!

Vasario 14, kad ją kur..arba šparaginės pupelės su graikiniais žirniais

Nelabai man patinka šita šventė esamom aplinkybėm..nu bet ką padarysi. Užtat labai džiaugiausi (egoistiškai taip, negražu, gėda man ojojoj), kad dar likusi bent viena draugė, kuri tokią dieną laisva. Ir kai Jonas su balionais įlėkęs į namus paklausė: "nu, mama, tai kaip švęsim Valentino dieną? Kas ateina į svečius?", puoliau skambinti Vylūnei ir kalbinti ją vyno ragauti. O kadangi Vilė pas mus vegetarė, tai Jonui ir sau kepiau vištos kumpelius, o draugei mielai ėmiausi gaminti šparagines pupeles, dėl sotumo dar ir vadinamų graikinių žirnių (chickpeas) pridėjau.

Reikia:
  • pakelio šaldytų šparaginių pupelių
  • indelio konservuotų virtų chickpeas
  • gero šaukšto skysto medaus
  • šaukštelio Dižono garstyčių
  • pusės citrinos sulčių
  • druskos, pipirų
  • česnako kokių 4 skiltelių
  • sabos padažo (arba kokio kito saldesnio balzamiko acto padažo), nebūtinai

Česnaką sutraiškom į keptuvę, kurioje jau kaista šaukštas aliejaus. Supilam pupeles, padruskinam ir kepinam. Indelyje sumaišom medų su garstyčiom, įspaudžiam citrinos sultis, papipirinam ir supilam ant pupelių į keptuvę. Sudedam žirnius, prieš tai aišku nusunkę skystį. Dar viską pakaitinam ir vuolia, galima valgyti. Aš dar prieš pat pabaigą pašlaksčiau Saba padažu, jis tokio macnumo duoda, paryškina saldžiarūgštį skonį. Bet tikrai nebūtina, ir be jo gerai gausis.

Jei pupeles gaminti kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies, tai tų žirnių manau geriau nedėti. Bet jei vien kaip vegetarišką patiekalą, tai galima ir kokių dar morkyčių ar brokoliukų pridėti. Tinka su baltu vynu, mes Ruffino ragavom oj ragavom kol prisiragavom, ik:)

Skanaus!

2009 m. vasario 11 d., trečiadienis

Padažas salotoms su lašiša, vištiena arba šiltom kepintom daržovėm

Asta priminė mūsų seną gerą receptuką, kaip pasigardinti (liesai, lengvai, Artūrai, neskaityk toliau:)) salotas.

Padažui:
  • indelis lieso liesiausio natūralaus jogurto (didesnis indelis, ne tas mažuliukas)
  • šaukštas medaus
  • šaukštelis Dižono garstyčių
  • šaukštelis grūdėtų garstyčių

viską sumaišom, paragaujam, pagal skonį pridedam dar garstyčių arba medaus ir pilam ant salotų.

Dabar apie salotas. Jei darot su lašiša (ant garų ruošta arba pakepta), tai tinka porai, agurkai, kiniškas kopūstas ir viską tuo padažu apipilt. Jei su vištiena, galim dėti pomidorų, porų, nedaug paprikos, marinuotų arba šviežių agurkų ir tada irgi tą padažą.

Vegetariška versija - pakepinti paprikas, baklažanus, cukinijas, svogūną ir apipilti tuo padažu. Aišku, druskos reikia į visus patiekalus. Enjoy your meal, kaip sakoma :)

2009 m. vasario 10 d., antradienis

Bufallo wings su mėlynojo sūrio padažu - o čia tikrai gerasis receptas iš Olive žurnalo, ant griliaus, viskas kaip ir prašei:)

  • 1 mažas svogūnas, smulkiai supjaustytas
  • 2 skiltelės česnako, traiškytos
  • 50g sviesto
  • 400g skardinė pomidorų
  • 2 arbat.š. aitraus pipirų padažo
  • 1 kg vištienos sparnelių
  • kajeno pipiriukų

Mėlynojo sūrio padažui:

  • 100g Rokforo, gorgonzolos arba stiltono sūrio
  • 140 ml grietinės
  • 2 arbat.š. majonezo
  • 1/2 citrinos sulčių
  1. Sutrinat sūrį dubenyje, įmaišot grietinę, majonezą, citrinos sultis ir prieskonius. Uždenkit ir kiškit į šaldytuvą iki kol prireiks (galima iš vakaro pasidaryti).
  2. Česnaką su svogūnu pakepinate ant sviestuko ant nedidelės ugnies kol suminkštėja, maždaug 10 minučių. Pridėkite pomidorus, dar pakaitinkit apie 7-8 min. Tada įmaišot aitrių pipirų padažą ir viską sutrinat blenderyje iki tirštos masės.
  3. Sparnelius gerai padruskinat, įtrinat paprastais pipiriukais, dar kajeno pipiriukų ir kepat sau ant griliuko, vidutinio karštumo, 25-30 min reguliariai vartant.
  4. Pamurkdote aštriame padaže, tada dedat į lėkštę ir kartu statote indą su mėlynojo sūrio padažu.

Artūrai, tai kada kvieti degustacijai???

Specialiai Artūrui - Buffalo wings

"Gena, pomnish ty prosil..net, ne tak. Genadyj, pomnish, ty prosyl prinesty tebe polotenco..":))))

Artūrai, štai Tau keletas nuorodų, kai išbandysi receptukus, duok žinią, kuris geriausias. Dar linkiu kad ir gabaliukas skrandžio išliktų sveiko, bebandant:)
http://homecooking.about.com/library/archive/blpoul38.htm

Žuvies troškinys - lengvai, greitai, daug (Artūrui ir Astai šįkart)

Nežinau, gal neformali žuvies diena šiandien ar ką..kažkaip mintys tik apie žuvį:) Pasidalinsiu savo receptu, kaip nesunkiai pamaitinti didesnę kompaniją. Man asmeniškai tai jis dar ir labai skanus. Be to, jokių riebalų, liesas, sveikas, žodžiu, "ledinis" receptukas. Pagaminimas trunka max 20-25 minutes, aš jau ir per 15 susisuku, jei neskaityt virimo laiko.

Jamam:
  • baltos žuvies, man geriausiai pavyksta jei gaunu nusipirkti šviežios pangasijos filė, bet turbūt tiktų bet kokia žuvies filė, svarbiausia, kad be jokių kaulų
  • vieną didelį porą
  • pakelį šaldytų morkyčių (aišku, jei tinginiu nesergat, galima pačiam skusti ir pjaustyti šviežias morkas)
  • 2-3-4 bulvytes (priklausomai nuo dydžio, jei mažesnės, tai 4, jei didesnės, tai 2 ir kaip mėgstat)
  • druskos, pipirų, smulkintų lauro lapelių
  • stiklinė pieno (jei norisi riebiau, tada grietinėlės)

Užkaičiam troškinių puodą vandens, porą supjaustom griežinėliais ir dar per pusę, metam į verdantį vandenį, pjaustom bulves ir (jei ne iš šaldytų gaminat) morkas, smulkiai, metam irgi į puodą ir verdam kol morkytes suminkštėja. Porai turėtų suvirti beveik į nematomus. Susipjaustom taip pat gabaliukais žuvį, apibarstom ją pipirais, druska, lauro lapeliais, pamaišom, kad apliptų gabaliukai ir tegu sau guli dubenėlyje. Kai jau visos daržovės valgomo minkštumo (per 15-20 min), sumetam žuvį, įpilam stiklinę pieno ir leidžiam jai pavirti (dar apie 10 minučių maksimum). Viskas, troškinys gatavas.

Jei mėgstat, ar trūksta sūrumo, tinka įsipilti sojos. Bet bent jau man jis labai skanus toks natūralus, be jokių daugiau priedų. Toks nei sriuba, nei troškinys, tinka ir vaikams, ir suaugusiems, ir didesnei kompanijai. Su baltu vyniuku ir šviežia balta duona, ciabatta pvz, niam niam. Skanaus!

Specialiai Onutei - lašiša nemėgstantiems žuvies :)

Pasirodo, pražiopsojau prašymą įdėti skaniosios lašišos receptą. Už kurį, beje, ačiū Giedrės pomėgiui skaityti rusišką Elle ir bandyti ten pateiktus receptus ir vargšes "išsekusias" kaimynes kviesti ragauti:) Tai štai ji, nelašišos skonio lašiša, tinkama pamaitinti svečius ir/ar šeimą kokia nors proga. Jonukas mano nuo žuvies visai nesvaigsta, panašiai kaip ir Onutė, bet šituo būdu pagamintą nors ir burbėdamas, bet suvalgo visai nemažus kiekius. Beje, kai ne taip seniai su Vylūne, Andromeda ir Giedre buvom Vienoje praleisti kultūringo savaitgalio, tai valgėm vis tam pačiam tailandietiškam restoraniuke (nes pigu ir žiauriai skanu); tai ten beveik visi ragauti karšti patiekalai buvo va tokio skonio, kokio gaunasi šiuo receptu pagaminta lašiša. Čia šiaip, idėjoms, kad galima tą marinatą gal ir plačiau taikyti..

Reikia lašišos filė arba supjaustytų gabalų, vadinamųjų kepsniukų (čia jau pagal žmonių skaičių, kiek bus valgytojų, tiek ir gabalų). Dar reikės:
  • sojos (tinka paprasčiausia Vitana, ir geriau imti didelį butelį)
  • brendžio/konjako (ko turite ir ko negaila; aš gaminau su konjaku, nes brendžio neturėjau, bet buvo gaila:))
  • medaus (geriausia skystas, tai aš naudoju akacijų, nes jis nesicukruoja, bet turbūt bet koks tiktų)
  • ryžių acto

Giedrė žino tikslius kiekius, o aš deja jų nepamenu ir gaminu iš akies..tai grubiai būtų kokia stiklinė sojos, 6 šaukštai brendžio, 2 šaukštai medaus ir turbūt 2-3-4 šaukštai ryžių acto (geras šliūkštelėjimas, nieko baisaus jei padauginsit, negadina jis skonio). Visa tai gerai išmaišot ir užpilat tuo marinatu lašišą. Kišat į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui. Galima ir per naktį palikti iš vakaro pasidarius. Kai jau pasimarinuoja, klojat kepimo popieriaus į skardą (skonio neįtakoja, čia kad plauti mažiau būtų paskiau:)), išdėliojat lašišos gabalus, dosniai palaistot marinatu ir kišat kepti. Max 20 minučių ant 180C, svarbu neperkepti, kad neišsausėtų. Kol lašiša kepa, pasigaminam padažą. Apgavau:) Nieko ten nereikia gaminti, tiesiog likusį marinatą pilam į kokį nedicką puodą ir kaitinam, kad išgaruotų alkoholis ir sutirštėtų biškį. Va ir visas padažas.

Aš kai nesu šiaip ryžių mėgėja, tai valgau su ciabatta arba su daržovėm (morkytės visuose pavidaluose labai tinka). Bet jei mėgstat, galit virtis tuos ryžius arba, kaip kažkada Giedrė mane vaišino, su ryžių makaronais, išvirus sojos ant jų užpilti dar, visai skanu, net labai skanu. Tų makaronų būna pirkti Maximose prie kiniškų prieskonių skyrelio. Skanaus!

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Saldi ir lengva kaip debesėlis vakarienė - ryžių pudingas

Toliau vystau "pigių" receptų liniją:) tai dar vienas pigus ir skanus patiekalas - ryžių pudingas. Paprasta gamint tai visiškai, bet laiko užtrunka porą valandų. Visa laimė, kad nieko tas porą valandų nereikia daryti, galima žiūrėti filmus, skaityti, netgi eiti į lauką pasivaikščioti, kol ta košė, ups, pudingas, gaminasi. Čia irgi iš Beatos receptukų.

Reikia 1 litro ir dar stiklinės pieno, 2,5 procento riebumo, 100-125g ryžių (tinka Muller's Rice arba bet kokie mažiuliukai bukiai), vanilinio cukraus ir cinamono lazdelės. Užverdam litrą (tik!) pieno, dedam valgomą šaukštą vanilinio cukraus (tik to tikro, ne iš pakelio, o tokio, kur cukrus sumaltas su vanile), įmetam cinamono lazdelę ir supilam tą niekingai mažą kiekį ryžių (kokie 5 šaukštai gaunasi ir pradingsta jie tam piene). Pamiršau pasakyti, kad pilti viską reikia į puodą, tinkamą kišti į orkaitę, nebent norėtumėte tas dvi valandas vietoj tinginiavimo ir pramogų prakiurksoti prie puodo maišant pieną ir graibant putas. Tarkim, kad nenorėtumėt, tai viską supylę ir pamakalavę uždengiam dangčiu ir kišam į orkaitę, temperatūra 150-160C. Po pusantros valandos supilam likusią pieno stiklinę, pamaišom ir dar pusvalandžiui paliekam, galima jau ir be dangčio.

Jei mėgstat saldžiau, galima dar šaukštą ar du cukraus įdėti kai prieskonius dedat, bet man skaniau ne taip saldžiai ir tada pvz su trintom šaldytom braškytėm, niam niam:) Cinamono jei neturit lazdelėm, tiks ir šiaip įbarstyti smulkinto. Vanilinis cukrus..nu iš didelės bėdos tiks tas pakelinis dirbtinis, bet šiaip tikrai daug skaniau dėti tikros vanilės. Dabar būna Dansukker ar kaip ten ta firma vadinasi, tokie nedideli pakeliai, taip ir vadinasi vanilinis cukrus, bet ten tikras cukrus su tikra vanilės ankštim sumaltas, nėra ką lyginti su tais pakiukais Saldvos.

Dar neragavau, bet skaičiau, kad skanu tą pudingą šaltą permaišyti su grūdėta varške ir puikiausiai tiks pusryčiams ar vakarienei ar šiaip tarpui tarp valgymų. Skanaus!

2009 m. vasario 4 d., trečiadienis

Pusryčiai Gibraltare (čia Vilmukui skiriu:))











Prašėte daugiau apie keliones, tai štai jums dar:) Prieš gerus 3-4 metus, išsiruošėme pakeliauti po Portugaliją ir Ispaniją. Kadangi buvo pakeliui, užsukome ir į Gibraltarą. Šiaip įspūdį tikrai paliko, turiu pripažinti. Nuotraukoje Vilmutės kepurę bando pasimatuoti viena iš daugelio beždžionėlių, kurių pažiūrėti žmonės (mes irgi prie jų) keliasi funikulieriumi į pačią Gibraltaro viršūnę. O jos ten tokios tikros "nagliukės", įpratusios prie dėmesio, laksto laisvai, krausto rankinukus, iš vaikų atiminėja bananus ar bet kokį kitą valgomą patiekalą, vagia kepures ar bando nuimti saulės akinius.


Pačiam Gibraltare viskas pabrėžtinai britiška. Eismas dažniausiai vienpusis, gatvių pavadinimai tokie kaip Main Street, Central Square aikštė, tokia mažulytė kaip ir visas Gibraltaras, bet vis tiek Central ir vis tiek Square. Kavinės irgi tokios airiškai britiškos, pub'ai.


Viešbutukai tokie ištempti į viršų, lipi lipi laiptais aukštyn ir galo nematyti. San.mazgai dažnai po vieną vienetą per visą aukštą, tai kas pirmesnis, tam ir ramybė viduriuose, o vat kas nespėjo..kaltinkit patys save. Bet mums pasisekė, pamenu, kad turėjom pas save numeryje mažuliuką wc'iuką.

Nežiūrint to, kad čia kaip ir Didžiosios Britanijos dalis, jauki jachtų prieplauka, maži restoraniukai ant jūros kranto, tiekiantys puikiausią paelją su jūros gėrybėm (toks grynas ispaniškas patiekalas), skanūs vynai - viskas tam Gibraltare yra. Ir dar yra pusryčiai. O vat jie tai tikrai net nekvepia Ispanija. Tikrų tikriausi rimti angliški pusryčiai - plakta kiaušinienė su virtom parūkytom dešrelėm ir konservuotom pupelėm pomidorų padaže. Turiu pripažinti, visai skanu. Ir vienareikšmiškai sotu, taip kaip Vilmukas mėgsta. Taigi, Vilmute, jei susigundysi save ar svečius (?!:)) sočiau palepinti šeštadienio rytą, išplakam kiaušinius su kuo liesesniu pienu (jei nėra, tiks ir vanduo), biškučiu druskytės, pipiriuko, verčiam į keptuvę, tada stumdom, kad gautųsi tokia plėšyta:), šiukštu neužsižaidžiam su plėšymu, nes jei perkeps, išsiskirs vanduo, tada ir atrodo bjauriai, ir skonis prastėja, ir reputacija ritasi žemyn. Dešrelės geriausia trumpos ir parūkytos, bet čia jau up to you, kokias pasirinksit. Ir Heinz pupelės pomidorų padaže. Skanaus!:)

Vicky Christina Barcelona arba su kuo valgyti tapas (Irute, čia tau dedikuoju:))

Pratęsiant "mondo bongo" nuotaikas, vienas karščiausių gražiausių gyviausių ir temperamentingiausių miestų, kuriuose yra tekę būti - Barselona. Architektūra tokia, kur niekur turbūt daugiau nepamatysi, pirmą dieną tai vaikščiojau užvertusi galvą į pastatų viršūnes, nes tie susukti kaip iš Kalėdinių meduolinių namukų papuošimų bokšteliai, arkos, spalvos..architekto Antoni Gaudi įtaka jaučiama visoj Barselonoj. Las Ramblas gatvė, jų pagrindinė, kurioje verda gyvenimas dieną naktį, La Sagrada Famiglia katedra, prie kurios kad įeiti tenka nemažą eilę atstovėti, Gullio parkas..tikrai rekomenduoju, nuoširdžiai. O vakare, kai sutemsta, geriausia vieta įvertinti viso miesto grožį, yra atrakcionų parkas. Jis turi apžvalgos ratą, plius pats yra ant kalno. Atsiveria tokia fantastiška panorama, kad gniaužia kvapą. Pamenu, as net apsiverkiau iš gražumo ir didingumo..

Filmas, kurį ne taip senai parodė ir pas mus, atgaivino prisiminimus iš kelionių ir taip užspirgėjau vėl ten nukeliauti, kad jau užsibrėžiau sau tikslą rudenį mirk gyvenk savaitgalį praleisti Barselonoj. Jei apie filmą, paskutiniu metu mano topas "Vicky Christina Barcelona":
-aktoriai visi kurie labai patinka (Javier Bardem iš filmo "Šioje šalyje nėra vietos senukams", Penelope Cruz, suvaidinusi čia idealiai jai tinkančią rolę, tokią nevaldomą neprognozuojamą isterikę ispanę, o dar tas akcentas, mmmmm... ir Scarlett Johansson, labiausiai bent man įstrigusi iš filmo "Lost in translation")
-filmo soundtrackas superinis, pasiklausai pirmą dainą "Barcelona", ir širdyje tokia lengvutė vasara iškart
-ką sudominau, čia galite užmest akį
http://www.youtube.com/watch?v=AUMZs_2GVyQ&feature=related

Šitą filmą rekomenduoju žiūrėti prieš miegą, su gero (būtina sąlyga!) raudono vyno buteliu ir pasidarius keletą ispaniškų tapas, kad geriau įsijausti. Paprasčiausias ir kartu skaniausias receptukas, greitai padaromas (beje, tapas kas nežinot yra tokie sumuštinukai su kokiais nors užtepais, labai panašūs į itališkas bruschetas), ...apie ką mes čia, aj, apie receptus, tai va..yra paskrudinti ciabbatos riekeles orkaitėje, kad apkeptų, per tą laiką smulkiai supjaustyti šviežią pomidorą ar du, šviežią baziliką susmulkinti, bet ne per smulkiai, sumaišyti su trupučiu alyvuogių aliejaus, trupučiu modenos acto (nebūtinai, bet man skaniau), tada apkepusias duonos riekeles įtrinti česnaku, apibarstyti druska ir uždėti ant jų pomidorus su bazilikais. Tada dar jau paruoštas tapas pabarstyti šviežiai sumaltais pipiriukais. Labai labai paprasta, labai labai skanu, labai labai tinka prie filmo ir prie vyno. Kas mėgstat, dar skanu ančiuvio truputį užsidėti ant sumuštinuko, tik nesugalvokit jo pakeisti tunu, nes tada visas taurus ispaniškas reikalas pavirs tokiu lietuviškai riebiu buterbrodu:), fuj fuj. Gero žiūrėjimo!

Apie muziką, arba artėja Vasario 14

Labai rekomenduoju uždėti paiešką "mondo bongo". Nerealus klipas, nereali daina..ech. Idealiai tinka nuteikti save ir vyrą intymesniam vakarui:)

arba tiesiog pasižiūrėkite šitą: http://www.youtube.com/watch?v=I540IM8nB-A

Nesu mačiusi nieko seksualesnio, gal tiesiog dar nedaug mačiau..

2009 m. vasario 3 d., antradienis

Trinta daržovių sriuba (greitai, skaniai, paprastai)

Šį patiekalą irgi minėjau. Vaikas mano nekaifuoja nuo sriubų, matyt kaip ir daugelis vaikų. Tačiau ši bent jau esamuoju momentu yra jo reitinguose pakankamai aukštai, netgi sako, kad skaniausia sriuba iš visų. Man tas labai tinka, nes gaminasi lengvai, greitai, pigiai ir tikrai yra sveika (juk daržovės sveika??). Be to, čia puikiausias būdas sumaitinti vaikui (o ir sau bei svečiams) tokių daržovių, kurių normaliom aplinkybėm turbūt nei vienas geruoju nevalgytų. Turiu omeny Briuselio kopūstus, salierus, ropes ir pan. daug vitamino "š" turinčias daržo "gėrybes".

Reikės:
-vieno-dviejų pakelių šaldytų daržovių rinkinio "Osennyj sup" (yra tiek Rimi, tiek Maximoj tikrai, šaldytų daržovių skyriuje)
-daržovių sultinio kubelio (nebūtinai, ten tų visų E daugoka, tai jei nedėsit, tada tiesiog daugiau druskos)
-vandens iš krano :)

-grietinė/wasabi optional

Užverdam vandenį, suverčiam šaldytas daržoves, kai užverda vėl, įmetam kubelį sultinio, pamakaluojam viską, pagal skonį pridedam druskos, jei norisi, pipirų, jei norisi, dar kokių nors prieskonių, bet man asmeniškai daržovių sriubos norisi kuo natūralesnio skonio. Paverdam neilgai, kol morkytės apverda. Beje, aš dažnai vieną pakelį daržovių mišinio pakeičių pakeliu šaldytų morkų, tada sriuba būna gražios geltonos spalvos (kitaip būna labiau žalia) ir bent man skanesnė, švelnesnė. Apvirusią sriubą supilam į blenderį (čia toks kokteiliams plakti aparatas, bet idealiai tinka daryti trintoms sriuboms), paplakam kol susitrina daržovės (čia greit gaunasi) ir supilam atgal į puodą. Užburbuliuoja ir basta. Pilam į lėkštes, pagal skonį dedamės grietinės (taip valgo mano vaikas) arba wasabi (taip valgau aš ir vaišinu draugus). Skaniausia su šviežia ciabatta.

Tarp kitko, kas nebandėte, wasabi nežmoniškai tinka su bulvių koše. Rimtai. Tik svarbu nepadauginti:)

Kefyras su sėlenom

Ankstesniam recepte užsiminiau apie tokį "patiekalą", kuris iš pirmo žvilgsnio skamba nykokai, bet iš esmės yra sveikas maistas, tinkamas valytis organizmą, taip pat tinkamas, kai nori numesti vieną kitą kilogramą, o tam reikia vakarais nevalgyti (mission impossible, bent jau man). Ko nepadarysi dėl grožio, arba dėl vyrų, arba dėl akivaizdžiai sulieknėjusios draugės.. Receptukas paprastas kaip dvi kapeikos: imat didelę stiklinę/arbatinį puodą, prisipilat kefyro, tada įberiat kiek telpa sėlenų ir jei turit, pasiskaninimui, "Oho" kviečiukų su medum. Išmaišot su dideliu šaukštu ir kiek įmanoma lėčiau suvalgot. Neblogai iš pirmo karto, o jei dažniau praktikuoji, tai pasidaro netgi visai skanu.

Taigi, vištienos "cacciatore" (toks itališkas gardus patiekalas)

Šiuo metu aš ant "finansinės dietos". Sumaniau leisti sau pirmą kartą gyvenime išvykti trijų savaičių atostogų, ir ne bet kur, o į Indoneziją, Singapūrą ir Timorą. Plius sugedo skalbyklė, tai skubiai teko pirkti naują. Tai reiškia minus dvidešimt tūkstančių pinigų, taupymo režimą artimiausiam pusmečiui ir motyvaciją kaip saldainį (kelionė kelionė kelionė kelionė kelionė atostogos ojoj atostogos trys savaitės atostogų Mobi Dikas šilta gera saulutė jūra atostogos kelionė skanus maistas kašalotai ugnikalniai trispalviai ežerai ojojojojoj) priekyje. O tai reiškia, kad vakarienei vaikas vėl valgo (beje, su dideliu džiaugsmu) paprasčiausius žuvies pirštelius arba (su akivaizdžiai mažesniu džiaugsmu) trintą daržovių sriubą iš pakelio šaldytų daržovių, o aš siaubiu šaldytuvą ir spinteles, bandydama kažką susikurpti iš likučių. Kefyras su kviečių sėlenom ir saujele pasenusių "oho" kviečiukų su medum visai neblogas užkandis vakarui. Pasak mano kaimynės Giedrės, jos kosmetologė teigia, jog tam, kad veido oda būtų skaisti, reikia išgerti kas vakarą po stiklinę kefyro. O jei dar po to obuolį sugriauži, tai net nebesijauti alkanas, du gerumai viename :).

Tai po tokio įvado į pievas, grįžkime prie vištienos cacciatore. Rytoj mokės atlyginimus, o dar turėjau 40 litų, tai nutariau šiandien vaikį ir save pradžiugint šventiška vakariene. Plius gavau naują kreditinę, su kuria užsiprenumeravau metams Lonely planet magazine ir dar BBC Good food žurnalus, tai išvis dviguba proga. Receptas paprastas, produktų visų bet kada rasim bet kurioj parduotuvėj, pasigamino per nepilną valandą, įskaitant ir gerą pusvalandį orkaitėj (kai pačiam jau nieko daryt nereikia).

Reikalingi produktai:

-vištienos krūtinėlė (du pakeliai, ~700 g)
-dvi skardinės natūralių smulkintų pomidorų (po 400 g)
-vienas svogūnas, smulkiai pjaustytas
-trys skiltelės česnako
-ryšulėlis šviežių bazilikų (galima ir džiovintų, jei nėra)
-alyvuogių aliejaus
-mažas indelis maskarponės, nes reikės tik gerų 4 šaukštų

-makaronai arba bulvės optional

Įjungiam orkaitę, kad kaistų (be ventiliatoriaus ant 190C, su ventiliatorium ant 180C). Pjaustytą svogūną apkepinam su trintu česnaku ant aliejaus, kad suminkštėtų, bet dar nepagelstų, suverčiam abi "skarbonkes" pomidorų, pamaišom, druskos, pipiriukų, leidžiam paburbuliuoti, kad pradėtų gražiai blizgėti. Tada pusę baziliko įbarstom, nukeliam nuo ugnies ir įmaišom tuos keturis su kaupu šaukštus maskarponės.
Paraleliai, kol čirška svogūniukas, ant kitos keptuvės apkepinam vištos krūtinėles iš abiejų pusių. Trunka apie dešimt minučių. Jei nėra antros keptuvės, ar neišeina suktis vienu metu su dviem, tada tą galima padaryti, kai padažas jau paruoštas, jį perpylus į kitą indą. žodžiu, kaip kam įgūdžiai ir sąlygos leidžia. Apkepintą vištieną dedam į kepimo indą (gali būti stiklinis, keramikinis, špižinis, žodžiu belekoks, tinkamas kišti į orkaitę). Apipilam ją padažu, kišam į įkaitusią orkaitę ir kepam kol iškeps vištiena, minučių dvidešimt-trisdešimt. Aš dar kol gaminosi padažas ir kepė vištiena, išviriau fussilli makaronų, tų tokių suktų trumpų ir juos suverčiau į kepimo indą kartu su padažu ant vištos ir kartu pašoviau kepti. Galima juos ir atskirai patiekti, galima vietoj jų bulvių keptų orkaitėj tiekti, o galima tiesiog mėsyte su padažu mėgautis. Tai skanaus! Oj, vis nepamiršau, likusius bazilikų lapelius reikia užbarstyti ant jau iškepusio cacciatore. Dabar tikrai skanaus! :) Aš valgiau užgerdama raudonu vynu, vaikis lapnojo užgerdamas kefyru, šuo paėdęs ko mes nepribaigėm, lakė daug vandens,- čia jau pagal skonį ir galimybes. Beje, suvalgėm tik pusę (toks ir buvo planas), pusę vištienos iškart sudėjau į atskirą indą, užpyliau likusiu padažu ir įkišau į šaldytuvą. bus rytdienos pietums arba vakarienei.

Apie ką mes čia?

Ogi subrendau pagaliau ir aš savo blogui. Iš tiesų pirmas postūmis buvo kolegos Artūro sesės blogas, kuriame perskaičiau visai įdomių sau dalykų apie stilių, vaikų auklėjimą, šiuolaikinius menus ir pan. Supratau, kad blogas gali visai neblogai patenkinti dar nepatenkintą gyvenime norą rašyti. O antras ir lemiamas - Beatos virtuvė. Radau ten neįtikėtinų receptų! Plius parašyti jie labai artimu ir jaukiu stiliumi. Norėčiau ir aš taip..:)

Taigi, čia mano vieta svajoti, dalintis receptais, draugės čia ras visus internetinius puslapius, kuriuose apsipirkinėju, patarimus, do's and dont's ir t.t. Ir, be abejo, receptai. Mano silpnybė - maisto gaminimas ir kelionės. Jiems čia neabejotinai skirsiu daugiausia vietos. Dar šiek tiek gal liks vietos emocijoms. Vaikams. Šunims. Vyrams. Gyvenimo būdui. Norams. Kvepalams. Kavai. Ir taip be pabaigos..:) Jūsų dalyvavimas ir komentarai labai laukiami.

Ir pirmasis receptas, kurį gaminau šįvakar vakarienei, ir kurį įvertino ne tik bet kokį žmonių maistą vertinantis šuo, bet ir itin išrankus mano beveik septynmetis kūdikis:) Vištienos cacciatore.