2009 m. vasario 3 d., antradienis

Taigi, vištienos "cacciatore" (toks itališkas gardus patiekalas)

Šiuo metu aš ant "finansinės dietos". Sumaniau leisti sau pirmą kartą gyvenime išvykti trijų savaičių atostogų, ir ne bet kur, o į Indoneziją, Singapūrą ir Timorą. Plius sugedo skalbyklė, tai skubiai teko pirkti naują. Tai reiškia minus dvidešimt tūkstančių pinigų, taupymo režimą artimiausiam pusmečiui ir motyvaciją kaip saldainį (kelionė kelionė kelionė kelionė kelionė atostogos ojoj atostogos trys savaitės atostogų Mobi Dikas šilta gera saulutė jūra atostogos kelionė skanus maistas kašalotai ugnikalniai trispalviai ežerai ojojojojoj) priekyje. O tai reiškia, kad vakarienei vaikas vėl valgo (beje, su dideliu džiaugsmu) paprasčiausius žuvies pirštelius arba (su akivaizdžiai mažesniu džiaugsmu) trintą daržovių sriubą iš pakelio šaldytų daržovių, o aš siaubiu šaldytuvą ir spinteles, bandydama kažką susikurpti iš likučių. Kefyras su kviečių sėlenom ir saujele pasenusių "oho" kviečiukų su medum visai neblogas užkandis vakarui. Pasak mano kaimynės Giedrės, jos kosmetologė teigia, jog tam, kad veido oda būtų skaisti, reikia išgerti kas vakarą po stiklinę kefyro. O jei dar po to obuolį sugriauži, tai net nebesijauti alkanas, du gerumai viename :).

Tai po tokio įvado į pievas, grįžkime prie vištienos cacciatore. Rytoj mokės atlyginimus, o dar turėjau 40 litų, tai nutariau šiandien vaikį ir save pradžiugint šventiška vakariene. Plius gavau naują kreditinę, su kuria užsiprenumeravau metams Lonely planet magazine ir dar BBC Good food žurnalus, tai išvis dviguba proga. Receptas paprastas, produktų visų bet kada rasim bet kurioj parduotuvėj, pasigamino per nepilną valandą, įskaitant ir gerą pusvalandį orkaitėj (kai pačiam jau nieko daryt nereikia).

Reikalingi produktai:

-vištienos krūtinėlė (du pakeliai, ~700 g)
-dvi skardinės natūralių smulkintų pomidorų (po 400 g)
-vienas svogūnas, smulkiai pjaustytas
-trys skiltelės česnako
-ryšulėlis šviežių bazilikų (galima ir džiovintų, jei nėra)
-alyvuogių aliejaus
-mažas indelis maskarponės, nes reikės tik gerų 4 šaukštų

-makaronai arba bulvės optional

Įjungiam orkaitę, kad kaistų (be ventiliatoriaus ant 190C, su ventiliatorium ant 180C). Pjaustytą svogūną apkepinam su trintu česnaku ant aliejaus, kad suminkštėtų, bet dar nepagelstų, suverčiam abi "skarbonkes" pomidorų, pamaišom, druskos, pipiriukų, leidžiam paburbuliuoti, kad pradėtų gražiai blizgėti. Tada pusę baziliko įbarstom, nukeliam nuo ugnies ir įmaišom tuos keturis su kaupu šaukštus maskarponės.
Paraleliai, kol čirška svogūniukas, ant kitos keptuvės apkepinam vištos krūtinėles iš abiejų pusių. Trunka apie dešimt minučių. Jei nėra antros keptuvės, ar neišeina suktis vienu metu su dviem, tada tą galima padaryti, kai padažas jau paruoštas, jį perpylus į kitą indą. žodžiu, kaip kam įgūdžiai ir sąlygos leidžia. Apkepintą vištieną dedam į kepimo indą (gali būti stiklinis, keramikinis, špižinis, žodžiu belekoks, tinkamas kišti į orkaitę). Apipilam ją padažu, kišam į įkaitusią orkaitę ir kepam kol iškeps vištiena, minučių dvidešimt-trisdešimt. Aš dar kol gaminosi padažas ir kepė vištiena, išviriau fussilli makaronų, tų tokių suktų trumpų ir juos suverčiau į kepimo indą kartu su padažu ant vištos ir kartu pašoviau kepti. Galima juos ir atskirai patiekti, galima vietoj jų bulvių keptų orkaitėj tiekti, o galima tiesiog mėsyte su padažu mėgautis. Tai skanaus! Oj, vis nepamiršau, likusius bazilikų lapelius reikia užbarstyti ant jau iškepusio cacciatore. Dabar tikrai skanaus! :) Aš valgiau užgerdama raudonu vynu, vaikis lapnojo užgerdamas kefyru, šuo paėdęs ko mes nepribaigėm, lakė daug vandens,- čia jau pagal skonį ir galimybes. Beje, suvalgėm tik pusę (toks ir buvo planas), pusę vištienos iškart sudėjau į atskirą indą, užpyliau likusiu padažu ir įkišau į šaldytuvą. bus rytdienos pietums arba vakarienei.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą