Lęšių pyragėliai su ančiuviais, parmezanu ir čili

Tai ką, artėja Kalėdos? :) Nežinau kaip jus, bet mane jau lengvutė panikutė apėmusi, bent kas liečia dovanas dovanėles. Ir jau apie patiekalus Kūčioms ir Kalėdoms kažkaip galvojasi.. Tai štai, iš neturėjimo ką veikti nutariau paeksperimentuoti ir sukurti kokį Kūčių stalui tinkamą patiekalą, t.y. be mėsos ir su žuvim:) Iš to, ką turėjau namie, gavosi pyragiukai, sudėtimi gan prabangūs, dar ir todėl tiks šventiniam stalui:)

Reikės:

• Lęšių, geriau raudonų, bus gražesnė pyragiukų spalva, nors aš dariau su žaliais ir raudonais, nes tiek vienų, tiek kitų turėjau po mažai. Kokių 2 didelių stiklinių.


• trijų aitriujų paprikų


• pusę indelio aliejuje konservuotų ančiuvių (tik nesugalvokit dar ir druskos pridėti)


• tarkuoto parmezano, gal koks 100 g (puikiausiai tiks "Džiugas")


• poros šaukštų duonos trupinių


• itališkų (ar bet kokių "žolelinių") prieskonių


• česnako pusės galvutės


• imbiero nykščio dydžio


• daržovių sultinio "Marigold"


• dviejų kiaušinių

Uždedam virti lęšius, kol jie verda (jei raudoni, tai labai trumpai, jei žali, kokias dešimt minučių), sumetam į blenderį ančiuvius, česnaką, imbierą, čiliukus, įberiam prieskoninių žolelių ir įpilam truputį sultinio. Sutrinam (man su stebuklinguoju Vita-Mix aparatu tas trunka sekundes, bet ir su paprastu blenderiu turėtų būti labai greitas reikalas, nereikia vargti smulkinant, tarkuojant, spaudžiant ir panašiai, žodžiu, eilinis receptas adaptuotas tinginiui kaip aš:)). Gaunasi skysta košelė. Į ją įmaišom kiaušinius. Į gautą masę suberiam nusunktus išvirusius lęšius, suberiam duonos trupinius ir parmezaną. Išmaišom, turi gautis tokia tiršta masė. Dedam į formeles (aš naudojau silikonines keksiukams skirtas, nes jų nereikia terlioti jokiais riebalais ir neprikimba maistas) ir šaunam kepti į orkaitę. Kepti apie 40 minučių 185C karštyje. Skanaus!

Vištiena (arba brokoliai vegetarams) su kalafijorais tikka masala

Neįmanomas šaltis namuose, užtat kabinasi ligos. Net šuniukas bėdukas miega susisukęs į kamuoliuką ir įsispraudęs į kampą, šalta ir jam. Tai nutariau, kad reikia kuo daugiau imbiero-česnako derinio vartoti, imuniteto pastiprinimui. Ta proga indiškas patiekalas su vištiena ir kalafijorais. Reikės:

• vištienos krūtinėlės (vegetarai gali keisti brokoliais)
• kalafijorų šaldytų pakelio (arba šviežių, jei netingit)
• tikka masala prieskonių
• 1,5 indelio jogurto natūralaus tiršto
• imbiero, kokių 5 cm gabalo
• česnako, visą galvutę
• rupaus ("crunchy") riešutų "sviesto" (nebūtina, bet skanu)
• kukurūzų miltų šaukšto (nebūtinai)

Vištieną supjaustom gabaliukais, suverčiam į dubenį kartu su kalafijorų ziedais, apibarstom tika masala ir kukurūzų miltais, uždengiam ir gerai pakratom, kad pasidengtų tolygiai. Tada į troškintuvą, kuriame jau įkaitęs alyvuogių aliejaus šaukštas ir tegu apkepa viskas. Tuo tarpu nulupam imbierą, išlukštenam česnaką ir viską su blenderiu/smulkintuvu į kosytę sumalam. Jei sunkiai malasi, šliūkštelkit vandens truputį. Prieskonių košytę verčiam į troškintuvą, kur jau apkepė mėsa su daržovėm, pamaišom, porą minučių pakepam, tada suverčiam jogurtą (kambario temperatūros geriau kad būtų), išmaišom ir, jei naudojam, porą šaukštų riešutų trintų įmaišom. Uždengiam ir tegu kokias 5 minutes dar viskas pasitroškina. Įdedam dar druskos pagal skonį ir cukraus šaukštelį. Viskas, skanaus!

Lęšių ir kynvos salotos su feta

Dar vienos sočios ir gan greitos salotos, o jau apie patiekalų teigiamą įtaką sveikatai ir figūrai (be riebalų ir net be aliejaus!) tai būtų galima ilgai kalbėti:) Taigi, reikės:

• sauja raudonųjų lešių (tinka ir žali)
• kynvos grūdų (būna "sveikuose produktuose", angliškai quinoa vadinasi) pora gerų saujų
• svogūnai du
• fetaki (tepama minkšta feta)
• agurkų šviežių pora
• apelsinai du

Svogūnus smulkiai supjaustom ir pakepam druskyte pabarstę. Kynva išverdam (~15 min), baigus virti įmetam raudonus lęšius ir uždengiam puodą, jie viens du pabrinksta ir gatavi. Jei naudojat žalius lęšius, tai juos reikia kartu su kynva nuo pat pradžių virti. Smulkiai supjaustom agurkus, prieš tai odelę nulupę. Išspaudžiam apelsinų sultis. O toliau beliko lęšius su kynva nusunkti, atvėsinti (perpilant šaltu vandeniu pvz), įmaišyti keptus svogūnus, agurkus pjaustytus, fetaki, užpilti apelsinų sultimis ir gerai išmaišyti. Salotos tikrai sočios, užtat labai tinka svečius vaišinti :) Skanaus!

Dar vienas greitukas vakarienei - itališki švieži "vėžliukai nindzės" su naminiu pomidorų padažu

Čia šios savaitės mūsų su Jonu top'as vakarienei - jam patinka, nes skanu ir patinka pavadinimas (čia atskira kilmės istorija), o man patinka, nes pasigamina per 15 min. "Vėžliukais nindzėmis" praminėm šitą patiekalą, kai prieš porą metų keliavom po Italiją ir Jonui skaitydama meniu kavinėj pasakiau "tortellini su pomidorų padažu", o jam susiasocijavo su "turtle", pradėjo juoktis ir sako, man tuos vėžliukus nindzes užsakyk. Tai dabar vakarienei jau du vakarus iš eilės valgom "vėžliukus nindzes".. Taigi, perkam parduotuvėj:

• smulkintų pomidorų savo sultyse, 2 ind po 400g
• maskarponės mažą indelį
• šviežių "tortellini"(koldūniukų), mes mėgstam su džiovintais pomidorais ir mocarela, bet būna ir visokių mėsinių (prie sūrių šaldytuvuose dažniausiai būna arba jei Rimi, tai prie jau susvertų salotų pusfabrikačių)
• dar namuose surandam česnako, druskos, cukraus ir alyvuogių aliejaus

Gaminasi nepadoriai paprastai. Užkaičiam puode nedideliam vandenį, kol užvirs, susmulkinam česnaką, sumetam į troškintuvą ar didelę keptuvę, lašą alyvuogių aliejaus, kad biškutį apkeptų ir paskleistų savo gerąjį kvapą, tada suverčiam pomidorus trintus iš skardinių, pabarstom druskos, žiupsniuką cukraus, kai burbuliuoja, diiiiidelį šaukštą maskarponės, išmaišom ir padažas gatavas. "Vėžliukai" verda 2-3 minutes, taip kad jau būna ir jie paruošti. Tada koldūniukus iš puodo suverčiam į troskintuvą su padažu, pamaišom kad įsigertų skonis ir serviruojam į lėkstes. Rekomenduojama užsibarstyti bazilikais ir valgyti su šaukštu. Skanaus!

Greitos salotos vakarienei - sveika, lengva ir sotu

Kažkur nukišau fotoaparato laidą, skirtą nukrauti nuotraukoms į kompą, tai receptukai bus be fotkių, kol laidas nesugrįš.. Taigi, šįkart salotos lengvai ir greitai vakarienei:

• žaliųjų lešių 2-3 saujos (žiūrint kiek bus valgytojų)
• fetos sūrio kubelių
• pomidorų pora
• raudonojo svogūno, 1 vnt
• česnako skiltelė stora
• alyvuogių aliejaus truputį
• citrinos sultys 0,5-1, pagal salotų kiekį ir skonį

Uždedam virti lęšius (kokių 10-15 min trunka, nepervirti, kad nebūtų košė vietoj salotų), kol verda supjaustom gana smulkiai pomidorus, raudoną svogūna pjaustom kaip graikiškom salotom, per pusę ir tada plonai. Pasiruošiam padažiuką - citrinos sultis sumaišom su išspaustu česnaku ir alyvuogių aliejum. Išvirusius lęšius nusunkiam, tada ant dar šiltų užpilam pasigaminto padažo ir paliekam įsigerti 5 minutėms. Sumaišom su pomidorais, svogūnais ir fetos kubeliais ir vuolia! Skanu, sveika ir užtruksit tik tiek, kiek truks kol išvirs lęšiai.

Bananinis "blonde brownies" pyragas - Rugsėjo 1 d proga

Jau labai išsigandau, kad Asta vėl barsis už puslapio apleidimą, tai štai jums naujas prabangaus bananinio pyrago receptas su karamele ir baltu šokoladu. Tikrai patiks vaikams ir vyrams, nes saldus:), mums, mergiotėms, nes tiesiog negali nepavykti ir beveik taip pat greit pasigamina kaip ir Avižinis pyragas. Be to, kepant namai fantastiškai kvepia, beveik kaimynus galima prisišaukti:)

Reikės:

• 100 g sviesto


• 100 g balto šokolado


• 100 g cukraus


• 1 indelis karamelinio "Rududu" (kondensuotas pienas)


• 200 g miltų


• 3 bananai


• 2 kiaušiniai


• kepimo miltelių 1 šaukštelis

Viską, išskyrus kiaušinius, kepimo miltelius, bananus ir miltus dedam į puodą ir ištirpinam. Tada perpilam į kokį dubenį, paliekam pravėsti. Tuo tarpu sutrinam bananus (su rankiniu smulkintuvu viens du ir viskas), išplakam kiaušinius (paprastai, trumpai, tik kad vientisi pasidarytų) ir viską kartu su miltais (ir milteliais) suverčiam į dubenį su ištirpinta mase. Išmaišom, krečiam į keturkampį kepimo indą ir kepam ant 175 C gerą pusvalandį ar 40 min, kol pakils ir paruduos truputį. Skanaus!

Lietuviškos "voveruškos ant sviestuko" - grybų sezonui atėjus:)

Susitiko vieną vakarą trys mergiotės ir nutarė skaniai bei sočiai pavalgyti, vynu užgeriant ir moteriškas depiliacijų bei kitokias intymias temas pavystyti. Asta atsinešė braškių ir savo prigrybautų voveruškų, Vilmutė prisidėjo "komandiniu gulinėjimu" ir grietine, o aš standartiškai ėmiausi vadovaut virtuviniam paradui:) Tai va, turbūt nieko naujo čia neatskleisiu, tradicinis lietuviškas voveruškų kepimo receptas jūsų dėmesiui. Reikės:

• voveruškų, kuo daugiau, tuo geriau;
• šviežių bulvyčių,
• sviesto gero šmoto;
• svogūno;
• česnako;
• grietinės;
• krapukų;

Voveruškas metam į puodą neplautas ir nevalytas ir pasūdytam vandeny išverdam. Tada nupilam į "duršliaką" (kas nesuprato, rėtį:)), ir imamės varginančio darbo jas nuvalyti (kotukus nupjaustyt, spygliukus ir lapukus nurankiot ir panašiai). Bet kai nuverdi, tai ne taip trupa ir lengviau nusivalo. Čia mano mamos gudrybė, o gal ir visų vyresnių šeimininkių:). Kol Asta vargo "valymo" vargelį, nuskutau ir sudėjau virti bulvytes, tada supjausčiau ir pakepiau svogūną (tiksliau, visos paeiliui vartė ir kepė:)). Ant svogūno metam nuvalytas voveraites, beriam druskos ir pipirų, kepam (ant sviesto, jokio aliejaus tik!), pridedam grietinės, prieš baigiant iškepti įspaudžiam česnakiuko ir krapukais smulkintais pabarstom. Tiekiam su virtom pakrapintom bulvytėm ir daržovių salotom. Nu laaaabai lietuviškai skanu:)

Ramutės (prieš tai Neringos) lengvas bananinis pyragas

Nesvietiškai gardus, lengvas ir pasak Ramutės greit iškepamas bananų pyragas. Kopijuoju receptą:

1. Pyraga gaminti TIK esant gerai nuotaikai.
2. Produktai: 125 g sviesto, 150 g cukraus, 2 kiausiniai, nubrauktas saukstelis sodos, uzgesintas saukstu grietines, 300 g miltu, 4 stipriai sunoke bananai, riesutai (nebutinai).
3. Dirbame: sviesta islydyti ant silpnos ugnies, maisant supilti cukru, isplaktus kiausinius, deti miltus, soda ir sumaigytus bananus, riesutus. Sia mase pilti i patepta sviestu forma ir kepti ikaitintoje iki 180 laipsniu orkaiteje apie 30-40 min. Tikrinti ar iskepes su mediniu pagaliuku.4. Kviesti draugus ir valgyti silta arba atsalusi. SKANAUS!

Vištiena Karibų stiliumi

Idėja sveikai ir greitai vakarienei, plius žiauriai skanu. Reikės:

• Vištos krūtinėlės 4 vnt.
• imbiero piršto dydžio gabalo
• česnako 4 skiltelės
• aitrioji paprika raudonoji viena-dvi, priklausomai kaip aštriai norit (jei nenorit aštriai, nedėkit tada išvis)
• petražolių ir/ar kalendros šviežių lapų geros saujos
• jogurto natūralaus 0,5-1 indelis (priklausomai kiek daug vištos darysit)
• riešutų sviesto "crunchy peanuts butter", yra pirkti "sveikuose produktuose", gal ir dar kur nors
• sultinio daržovių stiklinė
• druskos, alyvuogių aliejaus šaukšto

Vištieną supjaustom kubeliais ir atidedam į šoną. Tada nulupam ir dideliais gabalais supjaustom imbierą, česnaką, čili pipiriuką, sumetam į tą patį indą petražoles/kalendras, įpilam vandens gerą šlaką (kad blenderiui lengviau būtų) ir viską su blenderiu susmulkinam iki košės žalios ir skaniai kvepiančios. Čia kad nereiktų vargti smulkiai pjaustant, spaudžiant ir t.t., plius laiko daug susitaupo. Pilam šaukštą alyvuogių aliejaus į troškintuvą, suverčiam vištą ir per porą minučių apkepam, kad pabaltų iš visų pusių. Tada suverčiam į vištieną prieskonių košelę, išmaišom ir leidžiam uždengę troškintuvą skleisti apetitą keliančius kvapus. Tuo tarpu pasidarom sultinį: užverdam arbatinuke vandenį, supilam į puodelį, įmaišom sultinio tirpaus šaukštelį gerą (aš ištikima "Marygold", jis be jokių E ir skonio stipriklių) ir viską suverčiam į troškintuvą ant vištos. Įdedam porą šaukštų traškaus riešutų sviesto, išmaišom gerai, supilam jogurtą, leidžiam pasitroškinti tam gėriui kokias 7-10 min, ragaujam ar netrūksta druskos. Galima tiekti su bulvių koše, galima tiesiog su daržovėm valgyti. Skanaus!

Žadėtasis hummus

Taip gavau barti už tingėjimą kad ojoj. Tai bandau reabilituotis...

Apie hummus'ą. Čia šios vasaros mūsų su Giedre obsession, ne kitaip. Pasidarom, suvalgom ir iškart vėl daromės, kažkaip kuo daugiau jo valgai, tuo skanesnis ir didesnę priklausomybę įgyji. Taip kad atsargiai :)

Reikės:

• 2 indeliai konservuotų avinžirnių (angl. chickpeas vadinasi, yra maximose prie žirnelių pirkti)


• česnako 2-3 skiltelės


• maltų kmynų šaukštelis (nebūtinai, bet skaniau)


• šaukštas sezamų pastos Tahini (yra pirkti Panoramoj "Sveikuose produktuose")


• alyvuogių aliejaus šlakas geras


• truputį vandens


• petražolės (nebūtinai, bet skanu)

Pasiruošiam indą smulkinimui ir smulkintuvą rankinį (blenderį). Nusunkiam avinžirnius, perskalaujam šaltu vandeniu gerai, suberiam į indą, sumetam česnaką, kmynus, aliejų, vandenį, sezamų pastą ir su blenderiu viską sumalam iki vientisos masės. Susmulkinam peiliu petražoles ir įmaišom į hummusą. Tada dar pašlakstom alyvuogių aliejum ir vuolia, skanaus! Tinka su ciabbata labai, prie pomidorinės sriubos, šiaip užtepti lavašui ar tiesiog supjaustyti ketvirčiais šviežią agurką ir juo kabinti.

"Vasarinė" naujiena - trinta pomidorų sriuba

Lengva, sodraus skonio, greitai pasigamina, nekaloringa - puikiausias patiekalas vakarienei. Šįvakar valgėm ją su Jonu ir Giedre terasoj, užkandom ciabatta su hummus'u. Nu žinokit, labai gardu. Hummus receptuką įdėsiu artimiausiu metu, o šiam kartui sriubytė. Reikės:

• 2x800g arba 4x400g skardinės pomidorų savo sultyse


• 6-8 džiovinti pomidorai aliejuje, tik be aliejaus


• druskos labai nedaug, pipirų normaliai ir daug baziliko, idealu šviežio


• cukraus šaukštas geras


• grietinės porą šaukštų


• sultinio 0,5L, daržovių


• česnako 4-5 skilteles

Į puodą nupilam gerą šaukštą aliejaus iš džiovintų pomidorų, jame pakepinam smulkiai supjaustytą česnaką, sumetam ir truputį apkepam kelis kartus perpjautus džiovintus pomidorus, suverčiam pomidorus savo sultyse iš skardinių, įpilam cukraus, druskos, pipirų, pamaišom ir uždengiam virti. Tada užvirinam arbatinuke vandens puslitriuką, jį supilam į sriubą, įdedam Marigold sultinio gerą šaukštą (čia tinginio pančiai taip daržovių sultinį daro:)), išmaišom, bazilikus sudedam, dar leidžiam kelias minutes pavirti. Tada sudedam grietinę, išmaišom ir su blenderiu viską sutrinam. Viskas, sriubytė paruošta. Jei norit ir netingit, labai skanu naminio pesto padažo pasidaryti ir juo pagardinti sriubą lėkštėje. Jei norit, bet tingit, galima pirktinio įsidėti. Man asmeniškai skaniausia be nieko, tokia kokia yra, su tamsia itališka duona ciabbata, aptepta hummus. Ir su baltu vyniuku...mmmmmmmmmmm.

Vyšnių pyragas su klevų sirupu

Eilinis sekmadienio vakaro išsišokimas, kai paguldžius vaiką vietoj to, kad eičiau pailsėti, imuosi improvacijų virtuvėje. Šįsyk nutariau išbandyti vyšnių derinį su klevų sirupu. Taigi, sudedamosios dalys:

• trys kiaušiniai, tryniai atskirti nuo baltymų;


• klevų sirupo pusė buteliuko mažo, tokio kur "IKI" parsiduoda;


• jogurto naturalaus lieso indelis didesnis;


• jogurto vyšninio pusė didesnio indelio;


• kokoso drožlių ekologinių geros trys saujos;


• vanilinio cukraus du šaukštai;


• kepimo miltelių šaukštelis;


• vyšnių uogienės be kauliukų kokie penki šaukštai


• miltų kokie šeši šaukštai ar daugiau, iki reikiamo tešlos tirštumo


• konjako šliūkštelėjimas nedidukas


• aliejaus šaukštas ar du

Baltymus išplakam atskiram indelyje. Tada išplakam trynius su cukrum vaniliniu ir klevų sirupu, supilam jogurtą su kepimo milteliais, sudedam likusias dalis, išmaišom. Sudedam atsargiai baltymus, išmaišom. Šaunam į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepam apie 45 min. Skanaus!

Avietinis sūrio pyragas Astai

Truputį per ilgai vedžiojom šuniuką, palikę pyragą kepti, tai suskilinėjo:) Bet skonis nepablogėjo, namai neužsidegė, taigi viskas normaliai.

Pyragui reikės:

• 600 g varškės:), tepamos
• 2 kiaušinių
• 175 g cukraus
• kokių 8-10 avižinių sausainių
• pusės pakelio sviesto, nesūdyto
• 2/3 didelio indelio grietinės
• vanilinio cukraus porą šaukštų
• 1 pakelis avietinio pudingo
• miltų šaukštas
• aviečių šaldytų ar šviežių

Gaminimas labai paprastas. Sausainius sutrinam su kombainu i trupinius, užpilam ištirpintu sviestu, išmaišom, dedam į pyrago skardą ir kišam kepti kokioms 10 minučių.

Kiaušinius išsukam su cukrum, vaniliniu cukrum, pudingu, miltais, grietine ir varške, įmaišom 2/3 aviečių, supilam viską ant pakepusio sausaininio pagrindo ir tada jau statom kepti kokioms 45 minutėms. Kai iškeps, pasidarom sirupą iš dalies likusių aviečių ir cukraus, užpilam jį ant pyrago ir apiberiam uogomis. Skanaus!

Keksiukai su gvazdikėliais, romu ir kokosu

Bandau atiduoti skolą, tai dabar krausiu receptukus:)
Man vakarais nesisėdi ramiai, ypač šią savaitę, nes Jonas kaime pas tėvus, tai išvis nėra ką veikti. Užtat kepu. Šio vakaro kepinukai - Astule, specially for you - prabangūs keksiukai su smulkintais gvazdikėliais, tikru kubietišku romu ir ekologinėm kokoso drožlėm. Pasigamina per dešimt minučių, kepa kokių 15-20 min įkaitintoj ant 185 C orkaitėje. Reikia neperkepti, jie tokie purūs gaunasi ir kadangi mažai miltų, tai greit iškepa.

Produktai:

• 2 kiaušiniai



• 2 šaukštai miltų



• 1 šaukštas vanilinio cukraus



• 2 šaukštai paprasto cukraus



• kepimo miltelių šaukštelis



• jogurto natūralaus 1/2 indelio didelio



• 2 šaukštai romo



• aliejaus šaukštas



• maltų gvazdikėlių šaukštelis



• kokoso drožlių geros pusantros saujos



• migdolų papuošimui

Trynius atskiriam nuo baltymų. Baltymus išplakam iki standumo ir paliekam kol kas ramybėj. Trynius su vaniliniu ir paprastu cukrum išplakam iki košytės, įmaišom kepimo miltelius, jogurtą, romą, sudedam maltus gvazdikėlius, aliejų, kokoso drožles, išplakam, įmaišom miltus ir labai atsargiai sumaišom su baltymais. Sudedam šaukštu į keksiukų formeles, tik dedam daugmaž po du trečdalius formelės, nes tikrai gana stipriai iškils tešla, tai reikia nepersistengti, kad neišliptų iš formų keksai:)

Viskas, labai skanu su paprasta juoda arbata arba su kefyru, kas kaip nori:) Skanaus!

Indonezijos ir R.Timoro įspūdžiai

Kažkaip grįžus tiek panėriau į darbus, kad iki dabar niekaip neprisiverčiau nieko parašyti, nei kelionės įspūdžių, nei receptukų, kaip tikra begėdė:) Šiaip nemažai apie kelionę rašiau elektroniniuose laiškuose, tai čia tiesiog nukopijuoju tai, ką rašiau.

Sveiki, brangieji!

pagaliau radau interneta! neitiketina, zinokit. Kaip ir visos atostogos. Isivaizdavau, kad bus labai smagu, pasiplaukiojimai pasivaiksciojimai po salas, pliazus ir pan. O is tikruju tai kazkokiam pragarelyje pabuvau, visa laime kad nuo siandien jau istrukau is jo. Taigi, rasau jums is Bali, i kuri siandien perskridau pabegusi nuo grupes, skorpionu, moskitu, gyvaciu, tarakonu, driezu, lovos su gyvuneliais ir be duso, tuliko kuri reikia nupilti vandenuku is kibiro ir kitu gyvenimo malonumu:) Daugiau papasakosiu grizusi, rasau tik kad sveika gyva, bet be nuotykiu kazkodel man nesigauna. Buvau Timore, spaudziau ranka Prezidentui, miegojau lauke ir nelauke, snorklinau negyvenamoj saloj, kurioje neleidzia nakvoti (nes ji negyvenama), kraciausi dzipais offroadu visisku, visa ta lydejo 45-48 C karscio, dehidratacija net ir isgeriant po 3 L per diena vandens, sirdies priepuoliai (tokioj jaunystej!!) ir nuolatinis pykinimas (pasalinis vaistu nuo maliarijos poveikis, tikiuosi..). Dar buvau vulkanuose Flores saloje, veikianciuose, maciau spalvotus ezerus, tikrai ispudinga ir viska toks lengvas sieros kvapelis lydi...:) Dabar esu Bali su naujais draugais, tokia seima, trise, ketiname pamatyti tas pacias vietas kaip ir pradineje programoje, nuskristi pas drakonus (jie beje pries 2 dienas suede viena gida, prie vulkanu sutikom keliajancia sveduku backpackeriu porele, tai pasakojo pasiurpe) tik su biski daugiau komforto, nes iki siol valgydavom po sauja ryziu arba sausainiu ir miegodavom neisivaizduojamose skylese, tikrai tokiu jus dar nematet. Dar galvoju jei pavyks ir pakaks pinigu uzsirasyti i serfingo mokykla ir pasimokyti su banglente:) bet cia tik noras kol kas, nesu tikra ar pavyks.

Pasakoju toliau, sikart beveik vien geri ispudziai:) Jei pries Bali nebuciau buvusi nei Timore, nei Flores, tai sakyciau kad Bali - drieziuku sala. Cia tu mazu ir didesniu padaru knibzda, ju pilna visur - kambariuose, parduotuvese, kavinese, gatvese, toks sakyciau "comodity" dalykas, kaip pas mus muses. Jau net nepastebi ju. O man tai net ir grazus jau pasidare ir mieli. Ypac kai suzinojau, kad ju nereikia bijoti nei zudyti, nes jie eda uodus.Uodu cia ne tiek daug, bet yra, ir sita azijietiska paderme labai bjauri - jie neperspeja, nezvimbia, o tyliai ramiai prisiderina ir kanda. Sako, kad ne maliariniai, bet kas cia zino..i diena po 2-3 ikandimus "susiveikiu", kad ir kokiais stipriais purskalais purksciausi.

Kadangi mano naujieji draugai ir kompanjonai yra tokia aktyviu 60meciu porele, atrodanciu kaip 40ties, labai smagus, mes su jais nuo pirmadienio, kada atskridom, pliaze praleidom gal tik 2 valandas, per kurias jie drybsojo prie baseino, o as isdrisau pasimokyti serfinti su banglente. Nu cia atskira istorija, dziaugiausi, kad jiems nesove i galva pafotografuoti ar pafilmuoti mano "pasirodymu" vandenyno bangose. Algis (tas kompanjonas) paskiau sake "nu bet ir vargai, vaikeli, nu bet ir sunku tau buvo..." su tokia uzuojauta ir beveik pagarba:))) Bet as mergaite uzsispyrusi, kaip zinia, tai murkdziausi tol, kol vis tik karta pavyko atsistoti ant tos velnio lentos. Smagu. Ziauriai ziauriai smagu. Bet kazkuriuo momentu nusibalnojau kruvinai abudu kelius, susidauziau sonkaulius taip kad negalejau ant pilvo miegot ir dar issisukau peda, tuo metu nejutau, bet islipus is vandens po kiek laiko pajutau, kad jau slubcioju kaip tikra vienakoje. Nu bet iki vestuviu sugis, jau dabar beveik nebeskauda:) Tai dar dienele pakentesiu ir bandysiu vel. Jei per busima raftinga nenutiks dar ko nors:))

Apie "dostopremichatelnostius". Buvom Bezdzioniu miske, nu vos nemiriau is juoko, garbes zodis. Mus vezioja toks vietinis shoferiukas, tai jis atvezes perspejo "tik nepirkit bananu". Nelabai supratom apie ka jis cia, bet palinksejom galvom ir nukurem i ta miska. Pasirodo, ties iejimu tikrai vietines tetos siulo pirkti bananu, tipo pamaitinti bezdzionems. Mes nepirkom, kaip ir buvom perspeti. O vat tokiu ruskiu 3 vnt eme ir prisipirko tu bananu. Paslepe po maike, eina kaip nescios. O bezdzioniu naglumas nu neisivaizduojamas. Tai ka jus manot, tos bezdziones uzpuole jas visu buriu, kokios 5-7 sulipo ant vienos, akimirksniu ja spiegiancia isrenge, pakele maike, apgraibe papus ir isvoge visus bananus. Nu vaizdelis patikekit, bet kokias vrs kameras nunestu... Dar buvom tokiam induistu miestelyje Ubude, labai ten grazu, kiekvienas kiemas po savo sventyklele turi, ir visai nepyksta kai kisi nosi.
Ryt atrodo bus ramesne diena, nusipirkau stora knyga anglu kalba skaityti, nes savo ir kaimynu jau viska perskaiciau ka turejo, poryt varysim i kazkoki vulkana, ryziu terasas (nu cia ju pilna, jau atsiziurejau), krioklius ir karstas versmes, o pirmadieni atrodo raftingas. Ai, dar nepaminejau, kad toks lengvas nuolatinis viduriavimas cia yra norma, tai valomes organizma ne blogiau nei bet kokiam Zveryno naturalios medicinos centre.

Timoras, Indonezija, Singapūras ir pan.

Tai va, mielieji ir mielosios,

trykšdama džiaugsmu informuoju, kad artimiausią mėnesį naujų receptų nebus...idant jau šį penktadienį aš išvykstu į kelionę!!! Laipioti po kalnus ir vulkanus Flores saloje, bėgti nuo mini drakoniukų Komodo saloje, snorklinti Gili salose, vakarieniauti su Rytų Timoro Prezidentu ir visaip kaip kitaip keliauti pramintais ir nelabai takais po Indoneziją, Timorą ir pabaigai apžiūrėti Singapūrą.

Gerai jums čia pasilikti, gražių margučių per Velykas ir laukite sugrįžtant!:)

P.S. Nuotraukytėje saulėlydis prieš porą dienų Rytų Timore, atsiuntė būsimi kelionės kompanjonai:)

Jūsų,

Vida

Naminiai dribsniai sveikiems pusryčiams

Labai paprastas receptukas ir tikrai žiauriai skanu, nėra net ką lyginti su parduotuviniais dalykais. Ėmiausi daryti, nes beveik visuose parduotuviniuose dribsniuose pridėta razinų, o man jos tinka tik varškės apkepui ir jau visai nepatinka kai būna dribsniuose.

Taigi, receptukas:

• avižų pakelio 2/3 (lietuviškų, pigiausių)


• migdolų drožlių (pardavinėja "Sveikuose produktuose", Panoramoj pvz)


• kokosų drožlių (ten pat)


• moliūgo sėklų


• lazdyno riešutų saujos sveikų


• saulėgražų


• medaus 2 šaukštai


• vandens 2 šaukštai


• aliejaus 2 šaukštai

Vandenį ir medų sumaišom mažiausiame turimame puode, biškį pašildom (aišku, kas turi mikrobangę, puodai visai nebūtini, bet aš už sveiką maistą ir neturiu to aparato, užtat vargstu su puodais:)), kad medus suskystėtų visai, pasidaro tokia kaip vandens konsistencija, nukeliam nuo ugnies, įpilam aliejų ir viską pamaišom. Tada supilam ant išmaišytų avižų-riešutų-drožlių-kas mėgsta razinų ir kitokių džiovintų vaisių ir gerai permaišom kelis kartus, kad viskas tuo skystimėliu apsiveltų. Tada beriam ant skardos ir kišam į orkaitę. Kepam ant kokių 190-200C, periodiškai pamaišom, kol [viskas taip sexy paruduoja, maždaug dvidešimt minučių, ne ilgiau. Priedų į avižas dėjau po gerą saują, bet čia jau skonio reikalas, tik jei visko labai daug dėsit, tada dėkit po tris, o ne po du šaukštus "šlapiųjų" produktų.

Skanu su pienuku, natūraliu jogurtu, kefyru, o užvis skaniausi tai vieni:)

Šokoladinis pyragas su migdolais - gimtadienio dovana Jonui ir Giedrei

Kadangi tiek mano kūdikis, tiek geriausioji kaimynė gimę tą pačią dieną, sugalvojau prie dovanos dar ir po pyragiuką kiekvienam iškepti. Reikėjo susisukti greitai, tai štai jums greitojo šokoladinio pyrago receptukas. Lengvai ir greitai pasidaro, skanu, galima palepinti save ar draugus kokį vakarą.

Reikės:

• dviejų plytelių (220-240 g) juodo šokolado (kakavos 60-70%, ne mažiau)


• 6 kiaušinių


• miltų vieno kupino šaukšto


• sviesto nesūdyto koks 130 g


• migdolų drožlių pabarstyti viršui


• cukraus arba cukraus pudros, nedidelė stiklinė

Įkaitinam orkaitę ant 175C. Ištirpinam šokoladą su sviestu, gerai išmaišom. Išplakam kiaušinių baltymus iki standumo, tada kitam dubenėlyje trynius su cukrum išsukam iki tirštumo. Šokoladą su sviestu pilam į trynių masę, išmaišom. Miltus sudedam, išmaišom. Iki šiol viską maišėm mikseriu. Dabar imam šaukštą ir atsargiai įmaišom išplaktus baltymus. Viską dedam į paruoštą skardą, dosniai apibarstom migdolais, kepam apie pusvalandį, kol parusvės migdolai. Šitas pyragas toks labai "šokoladinis", todėl vidus turi likti gan drėgnas ir minkštas, bet netekantis, o viršus iškyla ir sutrūkinėja truputį. Skanaus!

a la Piemenėlių pyragas Thai stiliumi (su žuvimi)

Ta proga, kad prisipirkau chorizo dešros, labai jau man knietėjo ką nors gardaus su ja pasidaryti. Plius, radau dar ir tikros Thai Red Curry pastos pirkti, tai buvo dvigubai įdomiau, kaip sukurti kažką, kam tiktų abudu produktai, plius norėjau kažko panašaus į Shephards Pie, su bulvių košyte:) Ir dar kad aštriau būtų. Ir egzotiškiau. Ir dar klausimas, ar įmanoma kad kokosų pienas derėtų su dešra?

Tai va, rezultatas žinokit nerealus! Iš kuklumo panašu kad artimiausiu metu nenumirsiu. Bet nuoširdžiai manau, kad šitas receptukas nurungtų ir tuos auksinius šefus televizoriuje. ;)

Reikės:

• chorizo delno ilgio gabalo (šito gėrio geriau daugiau negu per mažai)
• aišku, "tų žalių":), t.y. šparaginių pupelių pakelio
• bulvių (5-7)
• poro, vieno vieneto
• kmynų saujos
• Thai Red Curry pastos
• pangasijos filė du did. vnt., apie 700-800 g
• indelio kokosų pieno, 400 g
• pomidorų pastos (tokios itališkos, iš tūbelės), kokių porą šaukštų max
• pieno ir sviesto bulvių košei
• parmezano tarkuoto, pvz Džiugo, maišiuko nepilno

Gaminasi paprastai, trunka paruošimas apie pusvalandį ir dar kol apkeps, apie dvidešimt minučių. Įjungiam orkaitę ant 200C, kad kaistų. Nuskutam bulves, supjaustom, dedam į puodą, biškutį druskos ir tegu verda. Tada troškintuvą statom ant kaitlentės, įjungiam, kad kaistų, greit supjaustom chorizo (dešrą išilgai ir tada dar gabaliukais, kaip morką) ir metam į troškintuvą. Jokio aliejaus! Pilnai pakanka tų nedaugelio riebaliukų, kiek jų išsiskirs iš chorizo. Tada pabarstom kmynais dešrą, pavartom ir tegu skrunda. Tuo tarpu greit supjaustom porą (piršto storio riekutėmis) ir verčiam jį ant chorizo su kmynais, vartom ir tegu apkepinėja. Kokias tris-penkias minutes leidžiam apkepti porui, tada suberiam šparagines pupeles, išmaišom ir vėl grįžtam prie pjaustymo lentos. Supjaustom žuvį. Į troškintuvą supilam kokosų pieno skardinę, įspaudžiam pomidorų tyrės truputį ir įdedam gerus du šaukštus raudonojo kario pastos. Viską gerai išmaišom, įdedam druskos, pipirų, sudedam žuvį, leidžiam penkias minutes pasitroškinti, ragaujam, jei trūksta aštrumo, pridedam dar raudonojo kario pastos. Paliekam troškintis ant mažos ugnies ir pereinam prie bulvių košės gaminimo, nes bulvės jau bus išvirusios (nusunkiam vandenį, į ta patį puodą su bulvėm supilam pieną (čia kad plauti mažiau būtų), palaukiam kol užvirs, išjungiam ugnį, sutrinam, pridedam sviesto, jei reikia, dar pieno, žodžiu, kad būtų normali skani bulvių košė). Jei norit visiškai nutolti nuo lietuviškai britiško patiekalo, į bulvių košę įdėkit truputį wasabi, jis čia nežmoniškai tiks. Bet jei ketinat ir vaikus maitinti, tai geriau gal nedėti. Viskas su gaminimu kaip ir baigta, beliko "meniškoji" dalis. Į kepimo indą (arba indus), sudedam troškinio turinį su visu padažu, ant viršaus sukrečiam bulvių košę ir ją užbarstom Džiugu ar Parmezanu, kam kaip leidžia kišenė. Šaunam į įkaitusią orkaitę ir kenčiam kokias dvidešimt-trisdešimt minučių, kol apskrus bulvių košės "ragiukai". Dedamės į lėkštes, atsidarom atšaldyto balto vyno butelį ir persivalgom, nes juk neįmanoma atsispirti tokiam dieviškam gardumui....:)

Dabar šiek tiek patarimų. Galima vietoj šparaginių pupelių dėti bet kokių kitų šaldytų daržovių, kurias mėgstat, brokolių, kalafijorų, morkų, etc. Vietoj žuvies galima dėti vištieną, tik reikės ilgiau pakepti. Jei norit liesiau ir greičiau, nedarykit bulvių košės, tiesiog bus troškinys ir tiek, o ne a la piemenėlių apkepas. Jei sugalvotumėt dėti wasabi į bulvių košę, tada naudokit tik žalias daržoves (brokolius, šparagines pupeles, žirnelius, tik jokių morkų) ir ne raudono kario, bet žaliojo kario pastą, patiekalas bus gražiai žalsvas ir toks pats skanus. Jei nemėgstat ar negavot nusipirkti kokosų pieno, pakeiskit jį paprastu Mū pieneliu, skonis bus kiek kitoks, bet gal kažkam taip ir skaniau bus. Žodžiu, eksperimentuokit, fantazuokit, juk tik taip ir gaunasi kažkas ypatingo:)

Bulvių ir grybų troškinys su chorizo ir šparaginėm pupelėm

Vis tie "žali":) obsession, ne kitaip. Tai tenka vargti galvojant receptus, su kuo čia juos skaniau suvartojus. Šįkart nutariau, kad gana aštrumų ir reikia švelniai, kad ir Jonas valgytų, o jis dar tame gerajame amžiaus tarpsnyje, kai pamatęs "tuos žalius kaip ten jie, nu kur labai neskanūs" susiraukia ir proaktyviai ima rėkti, kad jie neskanūs, jam nepatinka, šlykštūs ir jau tikrai jis jų nevalgys! :)))

Tai teko gudrauti gaminant, kad bent jau rėkimo būtų kuo mažiau ir tik į pabaigą:)

Reikės:

• puikiųjų nuostabiųjų šparaginių pupelių pakelio (šaldytų, savaime aišku)



• bulvių, kokių trijų



• šampinjonų, kokių aštuonių-dešimt vienetų



• česnakiuko kelias skilteles, smulkiai pjaustytas arba trintas



• svogūniuko mažutėlio smulkiai pjaustyto (jei mėgstat, aš mėgstu, bet šįkart nedėjau)



• grietinės mažo indelio pusės



• chorizo žymiosios dešros, ispanams už ją kokią premiją reiktų įteikti



• miltų šaukštelio



• druskos, pipirų



• kmynų

Gaminimo procese, kaip ir sakiau, reikia namiškius apgaudinėti. Kaip? Pradžiai - kvapais:) Todėl pakaitinam lašelį aliejaus gerajame troškinių puode nepridegančiu ir netefloniniu (teflonas sukelia nevaisingumą, ne taip seniai įrodė, jeigu kam aktualu) dugnu, metam česnaką, kmynus ir smulkiai supjaustytą (kubeliais ar piršteliais, čia jau pagal skonį ir peilio aštrumą) chorizo dešrą (jei naudojam, tai ir svogūną).

Vartom, uostom, vaikom šalin vaikus, šunis, kates, vyrus ar kaimynus, nes kvapas "mama, o toks skonis ir bus to ką tu ten gamini kaip dabar kvepia?" Taip taip, sūneli, bus taip ir dar geriau!:) Taigi, apginam valgį ir susigrąžinam teritoriją, "duok paragauti..jukš!" metam į puodą supjaustytas kubeliais bulves, apkepinam, vartom, paliekam ramybėje kelioms minutėms. Per tą laiką nuvalom ir supjaustom šampinjonus. Kai jau bulvės kiek suminkštėjo, sudedam šparagines pupeles ir supjaustytus šampinjonus. Maišom, apibarstom prieskoniais viską, pakepinam, paragaujam. Jei jau neblogai, apibarstom viską trupučiu miltų, išmaišom, sudedam grietinę, išmaišom, dar penkias minutes patroškinam ir vuolia! Dedam į lėkštes, klausom nežmoniško pasipiktinimo šūksnių "čia vėl tie žali!!! nevalgysiu!!", įkalbam paragauti, prižadam paskolinti plaukams želė, nuo kuriuos plaukai badosi, kai lėkštė bus tuščia ir lenktyniaujame, kas greičiau suvalgys . Tikrai labai skanu, tikrai. Net mano Jonas, susiraukęs, vaidindamas kankinuką, bet suvalgė viską! Ir ėjo darytis šukuosenų, čia kazkokia nauja mada septynmečių matyt..kad stovėtų ir kad būtinai kieti būtų ir badytųsi..kažkada daviau putas plaukams, stovi, bet nesibado, tai netiko, sakė, nesąmonė kažkokia. Tai tiek apie tas pupeles ir vaikus šiam kartui:)

Karamelizuotos morkytės su šparaginėm pupelėm ir chorizo

Niam niam, galėčiau turbūt tik tokiais maistais ir maitintis artimiausią pusmetį. Kažkokia man trauka ant šparaginių pupelių, kurių šiaip negalėjau pakęsti iki pat šių metų. O dar derinys su morkytėm, kurias mėgstu jau gerą pastarąjį dešimtmetį...Matyt, pavasaris neišvengiamai artėja ir žiemos vitaminų trūkumas duoda apie save žinoti. Nunešiau lėkštutę patiekalo ir kaimynei savo mielai, Giedrutei, skambino ir gyrė, tai gal ir normaliems žmonėms skanu, ne tik man:) Pasigamina per gerą pusvalandį, bet esmė ne sudėtingume, o burtuose. Taip taip, reikia burti daug ir su meile, iš širdies, čia recepto "vinis".

Reikia tik trijų pagrindinių produktų:

• morkyčių šaldytų pakelis
• šparaginių pupelių šaldytų maišelis
• chorizo dešros šmotelis (čia jau pagal skonį, man ji žiauriai skani, bet turėjau mažai, kitą kartą dėsiu daugiau)

Toliau apie burtus:

• česnako kokios 3-4 skiltelės
• Saba padažo
• kmynų saujelė
• tarkuoto muskato šiek tiek
• provanso žolelių mišinio šiek tiek
• miltų šaukštelis, nebūtinai
• kalendros maltos šiek tiek
• gurkšnis raudono vyno (jei yra likę balto, tiks ir baltas)
• citrinos puselė išspausta
• druskos, pipirų
• alyvuogių aliejaus

Česnaką supjaustom posmulkiai, kartu su kmynais beriam į įkaitusį aliejų. Apkepinam kokią minutę, ne ilgiau. Šiukštu, nesudeginam česnako. Beriam morkytes iš maišelio tiesiai į keptuvę, leidžiam apkepti, visą laiką maišom su mediniu šaukštu ar belekuo, kuo įprastai tokius makalus maišot. Po truputį beriam visus suvardintus prieskonius, jei jų neturit, beriat kitokias žolytes, tiks bazilikas, raudonėlis arba (tik ne kartu su baziliku) čiobrelis. Kai jau taip beprieskoniuojant ir bevartant pasitroškina kokias dešimt minučių, suberiam šparagines pupeles, pamaišom ir viską palaistom (dosniai) Sabos padažu. Padruskinam, pipiriukų įmalam, maišom, geras mintis galvojam, artimuosius, kuriuos maitinsim, mintimis myluojam. Pabarstom viską šaušteliu miltų (nebūtinai). Supilam tą likusį lašą ar daugiau vyno (jei yra likutis, gerai, jei nėra, tikrai neverta butelio atidarinėti, nebent tą patiekalą vynu užgert ketinate). leidžiam porą minučių susigerti, pamaišom, ir baigiamasis akcentas - įspaudžiam citrinos sultis (iš pusės citrinos).

Išsitraukiam atšaldyto vyno butelį, atsikemšam, sėdam prie stalo, skanaujam, valgom iki soties ramia sąžine, juk daržovės ir nekaloringos ir skanios, nes ta chorizo dešra daro stebuklus, rimtai. Skanaus!

Astos naujam troškintuvui - lengvas, žiauriai greitas aštrokas "Red Thai Salmon Curry" troškinys

Porą dienų nieko nerašiau, kažkaip bandė depresija mane apnikti, bet širyt paskaičiau naujus komentarus ir pasijutau motyvuota vėl:) Tai čia specialiai Astai greitukas-troškinukas, kad ne vien pangasija artimiausią savaitę Pūkį maitintum:), o puodą tai juk ojoj kaip norėsis bandyti ir bandyti ir bandyti, žinau iš patirties.. (vakar Jonui kepiau kalną blynų neštis į darželį, tai spėkit kame kepiau..:) aišku tame troškintuve, kažkaip jame viskas daug geriau).
Pagaminsit per 15 min!

Red Thai Salmon Curry

• aliejaus
• 1 šaukštas raudono kario pastos (padažas tinka irgi)
• 1 pjaustytas svogūnas
• 250 ml kokosų pieno
• 500 g lašišos filė, gabalais supjaustytos, aišku, be odos
• pakelis šaldytų šparaginių pupelių (man dabar kažkaip jų baisiai norisi, bet galima ir kitokias dėti daržoves, svarbu vienos, max 2 rūsių)

Gaminti žiauriai paprasta, čia toks tikras "troškinys-greitukas". Į troškintuvą pilate šaukštą aliejaus (aš naudoju alyvuogių arba vynuogių kauliukų, pastarasis labai tinka kepimui, neturi kvapo ir sveikesnis už saulėgražų; niekada nenaudoju rapsų, tikras blogis, jeigu kam rūpi), sudedat kario pastą arba supilat padažą, sumetat svogūną ir apkepinat, kokias 5 min, kad suminkštėtų. Tada supilat kokosų pieną, palaukiat kol užvirs, sumažinat ugnį, kad tik vos vos burbuliuotų ir sudedat lašišos šmotus bei šparagines pupeles. Ir dar kokias 5-10 min patroškinate ant mažos ugnies viską. Vuolia, galima valgyti!

Jau jaučiu, kad pagrindinis klausimas bus dėl to raudono kario pastos. Galima vietoj jo pilti tokį skardinėse nedidelėse raudono kario padažą (maximose prie meksikietiškų kinietiškų, būna žalio ir raudono kario, tai šitam troškiniui reikia raudonojo), jis duoda aštrumo ir tokio tailandietiško maisto lengvumo kartu. O kiekiu irgi drąsiai galite laviruoti priklausomai nuo to, kaip aštriai mėgstate/nemėgstate.

Dar neparašiau, bet čia galioja visiems receptams. Drąsiai prisidėkite ko trūksta, tokių dalykų kaip druska aš kažkaip net nerašiau. Dar šitam troškiniui tiktų citrinos arba laimo sulčių biškutis, jei valgysit su ryžiais ar kokiais ryžių makaronais, tai dėčiau dvigubą kiekį kokosų pieno, kad daugiau padažo būtų. Taip pat kai jau vyrai/vaikai ims burbėti, kiek galima žuvies valgyti, tai vietoj lašišos drąsiai dėkit vištieną, tiesiog ilgiau reikės patroškinti, o visa kita tinka. Dar tiktų pridėti (tik pas mus sunku gauti) tų mažiukų konservuotų kukurūziukų burbuolyčių. Žodžiu, eksperimentuokite ir rezultatas bus tik skanesnis:)

Kodėl reikia neštis maistą į darbą vietoj pietavimo kavinėse

Kasdien gaunu Harvard Business Publishing "dienos statistiką". Kasdien tai būna vis apie kažką kita, koks nors įdomus faktas. O širyt gavau apie tai, kiek maisto žmonės išmeta, kurį galėtų atsinešę į darbą suvalgyti pietums.

How British Workers Could Save Billions

One third of British workers bring a homemade lunch to work every day. The rest spend an estimated £5.5 billion each year buying lunch. Meanwhile, Britons throw away about a third of the food they buy.

Top four ‘free lunching’ benefits:
Save money (money not spent on lunch – on average £3.33 - can go straight to Christmas presents)
Cut waste (use up food you might not have eaten, and bring in your own reusable packaging)
Having exactly, and only, what you want (make sure you have just the right amount)
Knowing exactly what is in your food (because you made it!)

SOURCE: Waste and Resources Action Programme

Dar apie tapas arba kumpio ir rikotos uztepas su pistacijomis

Ant ciabbatos arba skrudintos šviesios kitokios duonelės amamam:

• 200 g prosciutto cotto (kumpio) - dėjau perpus mažiau ir tai buvo per sūru
• 250 g ricotta
• 50 g sviesto (nedėjau)
• 20 g pistacijų (nesūdytų)
• 1-2 skiltelės česnako (nereikia originaliai, bet man aštrumo norėjosi)

Viską, išskyrus pistacijas į blenderį, susmulkinam, suberiam stambiau kapotas pistacijas, dedam į kokią formelę ir kišam valandai į šaldytuvą. Ištraukiam, tepam ant duonos ir čepsim. Nelengvas ir labai sotus užkandis prie arbatos plepant su draugais ar žiūrint filmą.

Avižinis Andromedos pyragas

Seniai jau bekepiau ir išsigandau, kad pamiršiu receptą, tai ir dedu. Andromeda, beje, šiuo atveju vardas žmogaus, o ne planetos:) Ji kažkada pasidalino šituo receptu, o mes su Jonu baisiai pamėgom pyragą ir buvo periodas, kai kepdavau po porą kartų per savaitę, kol atsivalgė net ir mūsų Mėta, ne tik mes patys bei užklystantys svečiai..

Taigi, produktai:

• 2 kiaušiniai
• 1 indelis grietinės (vidutinis, apie 250g)
• 1 indelis saldinto kondensuoto pieno
• 50-75-100 g sviesto
• avižų pačių pigiausių lietuviškų paprasčiausių, tų kur maišiukuose celofaniniuose (nu čia kebliau su kiekiais, nes beriu iš akies.. turbūt kokie 250 g, daugiau negu pusė pakelio standartinio)
• riešutų (man skaniausia su migdolais, bet čia up to you)

Nu toliau tai jau paprasta kaip 3 kapeikos. Užtat toks ir geras šitas pyragas, pigus, skanus, sveikas ir pasigamina itin paprastai, be jokių ten plakimų maišymų tepimų ir kitokių "navarotų".

Suberiat į didesnį puodą avižas, uždedat tirpinti sviestą mažiausiam turimam puode ant minimalios ugnies. Kol tirpsta, kitam indelyje išmaišot kiaušinius, grietinę ir kondensuotą pieną. Ištirpusį sviestą supilat ant avižų ir šaukštu išmaišot, kad visos biškį to riebaliuko gautų. Imat skardą, kurioje kepsit, išklojat kepimo popierium, suberiat sviestuotas avižas ir tiesiog ant jų supilat tai, kas gavosi sumaišius kiaušinius su grietine ir pienu. Tada imat saują ar dvi riešutų, greit peiliu juos pasmulkinat ant kokios pjaustymo lentutės ir užbarstot ant pyrago. Orkaitėj nustatom 180C temperatūrą, kepam apie 25 min, kol riešutai ir pyrago viršus taip seksualiai paruduos (čia jau irgi skonio reikalo, kam šviesiau gražiau, o kam tamsiau..;)) Skanaus!

Šokoladiniai sūrio pyragėliai arba Cheesecake brownies

Nusižiūrėjau nusižiūrėtą Cheesecake brownies receptą, bet baisiai gardu, dalinuosi.

Originalus receptas

Šokolado masei:

• 85 g sviesto
• 115 g juodo šokolado
• 130 g cukraus
• 2 kiaušiniai
• 70 g miltų
• šaukštas nesaldintos kakavos miltelių
• druskos
• 1 a.š vanilės ekstrakto

Sūrio masei:

• 200 g kreminio sūrio (Philadelphia)
• kiaušinio trynys
• 75 g cukraus
• 1/8 a.š. vanilės ekstrakto

Sviestą ir šokoladą ištirpinti puode ant nedidelės ugnies. Nuimti nuo kaitros, įmaišyti cukrų, po to kiaušinius, vėliau miltų, kakavos ir druskos mišinį, tada vanilę ir šokolado gabaliukus. Tešlą lygiu sluoksniu paskleisti folija išklotoje skardoje (naudoju 25cm tortinę).Kitame inde paruošti sūrio sluoksnį - išmaišyti kreminį sūrį su tryniu, cukrumu ir vanile. Paskleisti ant šokolado masės, peiliu arba mediniu pagaliuku 'pakapstyti' taip, kad šokoladas pasimaišytų su sūrio mase.Pašauti į 180C karštumo orkaitę, kepti 35 min. Atvėsinti, pjaustyti, ragauti. Nepersivalgyti.

Adaptuota pagal Vidą (Giedrė liepė rašyti)

Šokolado masei:

• 85-100 g sviesto
• 120 g juodo šokolado
• 70 g cukraus
• 2 kiaušiniai plius 2 baltymai
• 120-140 g miltų (dedu iš akies, tai bala žino kiek tiksliai, bet kad potirštė butu tešla)
• druskos vos vos

Sūrio masei:

• 3 pakeliai "Mūsų švelniosios varškės" (liesesnis ir pigesnis "Philadelphia" pakaitalas)
• 2 kiaušinio tryniai
• 70 g cukraus
• 2 šaukštai Dansukker vanilinio cukraus (to su tikra malta vanile)

Sviestą ir šokoladą ištirpinti puode ant nedidelės ugnies. Kitam puode išplakti kiaušinius su baltymais, supilti miltus, cukrų, vanilinį cukrų, išmaišyti (su mikseriu, viens ir viskas), supilti ištirpusį šokoladą su sviestu, druskos biškutį, išmaisyti šaukstu ir pilti į kepimo skardą (aš ją iškloju kepimo popierium, kad nereiktų vargti tepliojant sviestais). Kitame inde paruošti sūrio sluoksnį - išmaišyti "Mūsų švelniąją" su tryniu, cukrum ir vanile. Paskleisti ant šokolado masės, peiliu arba mediniu pagaliuku 'pakapstyti' taip, kad šokoladas pasimaišytų su sūrio mase.Pašauti į 180C karštumo orkaitę, kepti 35 min. Atvėsinti (tik tiek, kad nenusideginti burnos), pjaustyti, ragauti šiltą. Nepersivalgyti. (suvalgiau ketvirtį blekos, neįmanoma sustoti)

Artūras prašo - šventas reikalas. Paelja "ant meniu" vakarienei:)

Artūrai, čia iš Beatos receptų, tikiuosi ji nesupyks..

"Keptuvėje pasikepina chorizo, svogūnai, pipirai, krevetės sušyla (aš naudoju jau virtas), per tą laiką ryžiai išverda su daržovėm, paskui lengvu rankos judesiu abu sumaišom ir prašom prašom prašom.... ir gražiai atrodo, ir labai labai skanu...

• 120 g pikantiškos (aštrios) chorizo
• 250g karališkų krevečių (large king prawns)
• 0.5 – 1 svogūnas
• 1 pipiras raudonas saldus
• 1 stora česnako skiltelė
• 1 šaukštelis raudonosios paprikos miltelių
• 0.5 citrinos sulčių
• 200g daržovių mišinio (šaldytos daržovės: žirneliai, kukurūzai, šparaginės pupelės, morkos)
• 100g sugarsnap ir mange tout žirnių, na kur ankštys žirnelių labai skanios žalios... nežinau, kaip lietuviškai
• 140 g ryžių (nevirtų kiekis čia, žodžiu, nedidelė stiklinė)
• druskos, pipirų

Užkaisti vandenį, pasūdyti, kai užvirs, supilti ryžius, kai ryžiai jau bus beveik išvirę, sudėti šaldytas daržoves, o jau likus minutei iki virimo pabaigos - žirnelių ankštis (sugarsnap ir mange tout) kol verda ryžiai: chorizo supjaustyti nedideliais gabaliukais ir dėti į keptuvę (chorizo - mano manymu, yra geriausia dešra pasaulyje). Iš chorizo išbėgs užtektinai riebalų, kuriuose pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną, tada minutelę - smulkintą česnaką, tada dėti pipirą, pakepinti keletą minučių, kad suminkštėtų, tada paprikos miltelius, ir krevetes mest,i, kad šios tik sušiltų ir apliptu visu gėriu kuris keptuvėje susikaupė...jau ryžiai su daržovėm turėtų būt išvirę, taigi juos nupilti ir viską dėti į keptuvę. Viską pamaišyti, dar keletą kartų paragauti ar ko netrūksta, įdėti druskos, pipirų ir citrinos pusės sulčių išspausti, jei yra, dar petražolių smulkintų šast.... ir viskas - papraščiau nebūna :)"

Greita duonelė su morkom ir graikiniais riešutais prie savaitgalio sriubos ar salotų

Atradau visai įdomų receptą, rytoj išbandysiu. Tai čia ir sau, ir draugams užrašau receptuką, kad nepamirščiau:) Duonelė su morkom ir graikiniais riešutais.

Reikia:

• 350 g paprastų miltų
• 150 g rupių miltų
• 1 šaukštelis druskos
• 2 šaukšteliai sodos
• 150 g morkų, nuskustų ir sutarkuotų
• sauja pakepintų graikinių riešutų
• 300 ml natūralaus jogurto, lieso liesutėlio
• 125 ml pieno, 2,5% riebumo

Įkaitinam orkaitę iki 230C. Sumaišom miltus, druską, sodą, įmaišom morkas, riešutus ir jogurtą, kartu pilam tiek pieno, kad tešla gautųsi tokia minkšta ir kartu pakankamai kibi.

Tada ant pabarstyto miltais paviršiaus suvoliojam duoną arba bandutes, dedam ant kepimo popieriaus, pabarstom miltais ir kišam kepti. Kepam pusvalandį, kol iškyla ir iškepa. Skanaus!

Vasario 14, kad ją kur..arba šparaginės pupelės su graikiniais žirniais

Nelabai man patinka šita šventė esamom aplinkybėm..nu bet ką padarysi. Užtat labai džiaugiausi (egoistiškai taip, negražu, gėda man ojojoj), kad dar likusi bent viena draugė, kuri tokią dieną laisva. Ir kai Jonas su balionais įlėkęs į namus paklausė: "nu, mama, tai kaip švęsim Valentino dieną? Kas ateina į svečius?", puoliau skambinti Vylūnei ir kalbinti ją vyno ragauti. O kadangi Vilė pas mus vegetarė, tai Jonui ir sau kepiau vištos kumpelius, o draugei mielai ėmiausi gaminti šparagines pupeles, dėl sotumo dar ir vadinamų graikinių žirnių (chickpeas) pridėjau.

Reikia:

• pakelio šaldytų šparaginių pupelių
• indelio konservuotų virtų chickpeas
• gero šaukšto skysto medaus
• šaukštelio Dižono garstyčių
• pusės citrinos sulčių
• druskos, pipirų
• česnako kokių 4 skiltelių
• sabos padažo (arba kokio kito saldesnio balzamiko acto padažo), nebūtinai

Česnaką sutraiškom į keptuvę, kurioje jau kaista šaukštas aliejaus. Supilam pupeles, padruskinam ir kepinam. Indelyje sumaišom medų su garstyčiom, įspaudžiam citrinos sultis, papipirinam ir supilam ant pupelių į keptuvę. Sudedam žirnius, prieš tai aišku nusunkę skystį. Dar viską pakaitinam ir vuolia, galima valgyti. Aš dar prieš pat pabaigą pašlaksčiau Saba padažu, jis tokio macnumo duoda, paryškina saldžiarūgštį skonį. Bet tikrai nebūtina, ir be jo gerai gausis.

Jei pupeles gaminti kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies, tai tų žirnių manau geriau nedėti. Bet jei vien kaip vegetarišką patiekalą, tai galima ir kokių dar morkyčių ar brokoliukų pridėti. Tinka su baltu vynu, mes Ruffino ragavom oj ragavom kol prisiragavom, ik:)

Skanaus!

Padažas salotoms su lašiša, vištiena arba šiltom kepintom daržovėm

Asta priminė mūsų seną gerą receptuką, kaip pasigardinti (liesai, lengvai, Artūrai, neskaityk toliau:)) salotas.

Padažui:

• indelis lieso liesiausio natūralaus jogurto (didesnis indelis, ne tas mažuliukas)
• šaukštas medaus
• šaukštelis Dižono garstyčių
• šaukštelis grūdėtų garstyčių

viską sumaišom, paragaujam, pagal skonį pridedam dar garstyčių arba medaus ir pilam ant salotų.

Dabar apie salotas. Jei darot su lašiša (ant garų ruošta arba pakepta), tai tinka porai, agurkai, kiniškas kopūstas ir viską tuo padažu apipilt. Jei su vištiena, galim dėti pomidorų, porų, nedaug paprikos, marinuotų arba šviežių agurkų ir tada irgi tą padažą.

Vegetariška versija - pakepinti paprikas, baklažanus, cukinijas, svogūną ir apipilti tuo padažu. Aišku, druskos reikia į visus patiekalus. Enjoy your meal, kaip sakoma :)

Bufallo wings su mėlynojo sūrio padažu - o čia tikrai gerasis receptas iš Olive žurnalo, ant griliaus, viskas kaip ir prašei:)

• 1 mažas svogūnas, smulkiai supjaustytas
• 2 skiltelės česnako, traiškytos
• 50g sviesto
• 400g skardinė pomidorų
• 2 arbat.š. aitraus pipirų padažo
• 1 kg vištienos sparnelių
• kajeno pipiriukų

Mėlynojo sūrio padažui:

• 100g Rokforo, gorgonzolos arba stiltono sūrio
• 140 ml grietinės
• 2 arbat.š. majonezo
• 1/2 citrinos sulčių

1. Sutrinat sūrį dubenyje, įmaišot grietinę, majonezą, citrinos sultis ir prieskonius. Uždenkit ir kiškit į šaldytuvą iki kol prireiks (galima iš vakaro pasidaryti).
2. Česnaką su svogūnu pakepinate ant sviestuko ant nedidelės ugnies kol suminkštėja, maždaug 10 minučių. Pridėkite pomidorus, dar pakaitinkit apie 7-8 min. Tada įmaišot aitrių pipirų padažą ir viską sutrinat blenderyje iki tirštos masės.
3. Sparnelius gerai padruskinat, įtrinat paprastais pipiriukais, dar kajeno pipiriukų ir kepat sau ant griliuko, vidutinio karštumo, 25-30 min reguliariai vartant.
4. Pamurkdote aštriame padaže, tada dedat į lėkštę ir kartu statote indą su mėlynojo sūrio padažu.

Artūrai, tai kada kvieti degustacijai???

Specialiai Artūrui - Buffalo wings

"Gena, pomnish ty prosil..net, ne tak. Genadyj, pomnish, ty prosyl prinesty tebe polotenco..":))))

Artūrai, štai Tau keletas nuorodų, kai išbandysi receptukus, duok žinią, kuris geriausias. Dar linkiu kad ir gabaliukas skrandžio išliktų sveiko, bebandant:)
http://homecooking.about.com/library/archive/blpoul38.htm

Žuvies troškinys - lengvai, greitai, daug (Artūrui ir Astai šįkart)

Nežinau, gal neformali žuvies diena šiandien ar ką..kažkaip mintys tik apie žuvį:) Pasidalinsiu savo receptu, kaip nesunkiai pamaitinti didesnę kompaniją. Man asmeniškai tai jis dar ir labai skanus. Be to, jokių riebalų, liesas, sveikas, žodžiu, "ledinis" receptukas. Pagaminimas trunka max 20-25 minutes, aš jau ir per 15 susisuku, jei neskaityt virimo laiko.

Jamam:

• baltos žuvies, man geriausiai pavyksta jei gaunu nusipirkti šviežios pangasijos filė, bet turbūt tiktų bet kokia žuvies filė, svarbiausia, kad be jokių kaulų
• vieną didelį porą
• pakelį šaldytų morkyčių (aišku, jei tinginiu nesergat, galima pačiam skusti ir pjaustyti šviežias morkas)
• 2-3-4 bulvytes (priklausomai nuo dydžio, jei mažesnės, tai 4, jei didesnės, tai 2 ir kaip mėgstat)
• druskos, pipirų, smulkintų lauro lapelių
• stiklinė pieno (jei norisi riebiau, tada grietinėlės)

Užkaičiam troškinių puodą vandens, porą supjaustom griežinėliais ir dar per pusę, metam į verdantį vandenį, pjaustom bulves ir (jei ne iš šaldytų gaminat) morkas, smulkiai, metam irgi į puodą ir verdam kol morkytes suminkštėja. Porai turėtų suvirti beveik į nematomus. Susipjaustom taip pat gabaliukais žuvį, apibarstom ją pipirais, druska, lauro lapeliais, pamaišom, kad apliptų gabaliukai ir tegu sau guli dubenėlyje. Kai jau visos daržovės valgomo minkštumo (per 15-20 min), sumetam žuvį, įpilam stiklinę pieno ir leidžiam jai pavirti (dar apie 10 minučių maksimum). Viskas, troškinys gatavas.

Jei mėgstat, ar trūksta sūrumo, tinka įsipilti sojos. Bet bent jau man jis labai skanus toks natūralus, be jokių daugiau priedų. Toks nei sriuba, nei troškinys, tinka ir vaikams, ir suaugusiems, ir didesnei kompanijai. Su baltu vyniuku ir šviežia balta duona, ciabatta pvz, niam niam. Skanaus!

Specialiai Onutei - lašiša nemėgstantiems žuvies :)

Pasirodo, pražiopsojau prašymą įdėti skaniosios lašišos receptą. Už kurį, beje, ačiū Giedrės pomėgiui skaityti rusišką Elle ir bandyti ten pateiktus receptus ir vargšes "išsekusias" kaimynes kviesti ragauti:) Tai štai ji, nelašišos skonio lašiša, tinkama pamaitinti svečius ir/ar šeimą kokia nors proga. Jonukas mano nuo žuvies visai nesvaigsta, panašiai kaip ir Onutė, bet šituo būdu pagamintą nors ir burbėdamas, bet suvalgo visai nemažus kiekius. Beje, kai ne taip seniai su Vylūne, Andromeda ir Giedre buvom Vienoje praleisti kultūringo savaitgalio, tai valgėm vis tam pačiam tailandietiškam restoraniuke (nes pigu ir žiauriai skanu); tai ten beveik visi ragauti karšti patiekalai buvo va tokio skonio, kokio gaunasi šiuo receptu pagaminta lašiša. Čia šiaip, idėjoms, kad galima tą marinatą gal ir plačiau taikyti..

Reikia lašišos filė arba supjaustytų gabalų, vadinamųjų kepsniukų (čia jau pagal žmonių skaičių, kiek bus valgytojų, tiek ir gabalų). Dar reikės:

• sojos (tinka paprasčiausia Vitana, ir geriau imti didelį butelį)
• brendžio/konjako (ko turite ir ko negaila; aš gaminau su konjaku, nes brendžio neturėjau, bet buvo gaila:))
• medaus (geriausia skystas, tai aš naudoju akacijų, nes jis nesicukruoja, bet turbūt bet koks tiktų)
• ryžių acto

Giedrė žino tikslius kiekius, o aš deja jų nepamenu ir gaminu iš akies..tai grubiai būtų kokia stiklinė sojos, 6 šaukštai brendžio, 2 šaukštai medaus ir turbūt 2-3-4 šaukštai ryžių acto (geras šliūkštelėjimas, nieko baisaus jei padauginsit, negadina jis skonio). Visa tai gerai išmaišot ir užpilat tuo marinatu lašišą. Kišat į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui. Galima ir per naktį palikti iš vakaro pasidarius. Kai jau pasimarinuoja, klojat kepimo popieriaus į skardą (skonio neįtakoja, čia kad plauti mažiau būtų paskiau:)), išdėliojat lašišos gabalus, dosniai palaistot marinatu ir kišat kepti. Max 20 minučių ant 180C, svarbu neperkepti, kad neišsausėtų. Kol lašiša kepa, pasigaminam padažą. Apgavau:) Nieko ten nereikia gaminti, tiesiog likusį marinatą pilam į kokį nedicką puodą ir kaitinam, kad išgaruotų alkoholis ir sutirštėtų biškį. Va ir visas padažas.

Aš kai nesu šiaip ryžių mėgėja, tai valgau su ciabatta arba su daržovėm (morkytės visuose pavidaluose labai tinka). Bet jei mėgstat, galit virtis tuos ryžius arba, kaip kažkada Giedrė mane vaišino, su ryžių makaronais, išvirus sojos ant jų užpilti dar, visai skanu, net labai skanu. Tų makaronų būna pirkti Maximose prie kiniškų prieskonių skyrelio. Skanaus!

Saldi ir lengva kaip debesėlis vakarienė - ryžių pudingas

Toliau vystau "pigių" receptų liniją:) tai dar vienas pigus ir skanus patiekalas - ryžių pudingas. Paprasta gamint tai visiškai, bet laiko užtrunka porą valandų. Visa laimė, kad nieko tas porą valandų nereikia daryti, galima žiūrėti filmus, skaityti, netgi eiti į lauką pasivaikščioti, kol ta košė, ups, pudingas, gaminasi. Čia irgi iš Beatos receptukų.

Reikia 1 litro ir dar stiklinės pieno, 2,5 procento riebumo, 100-125g ryžių (tinka Muller's Rice arba bet kokie mažiuliukai bukiai), vanilinio cukraus ir cinamono lazdelės. Užverdam litrą (tik!) pieno, dedam valgomą šaukštą vanilinio cukraus (tik to tikro, ne iš pakelio, o tokio, kur cukrus sumaltas su vanile), įmetam cinamono lazdelę ir supilam tą niekingai mažą kiekį ryžių (kokie 5 šaukštai gaunasi ir pradingsta jie tam piene). Pamiršau pasakyti, kad pilti viską reikia į puodą, tinkamą kišti į orkaitę, nebent norėtumėte tas dvi valandas vietoj tinginiavimo ir pramogų prakiurksoti prie puodo maišant pieną ir graibant putas. Tarkim, kad nenorėtumėt, tai viską supylę ir pamakalavę uždengiam dangčiu ir kišam į orkaitę, temperatūra 150-160C. Po pusantros valandos supilam likusią pieno stiklinę, pamaišom ir dar pusvalandžiui paliekam, galima jau ir be dangčio.

Jei mėgstat saldžiau, galima dar šaukštą ar du cukraus įdėti kai prieskonius dedat, bet man skaniau ne taip saldžiai ir tada pvz su trintom šaldytom braškytėm, niam niam:) Cinamono jei neturit lazdelėm, tiks ir šiaip įbarstyti smulkinto. Vanilinis cukrus..nu iš didelės bėdos tiks tas pakelinis dirbtinis, bet šiaip tikrai daug skaniau dėti tikros vanilės. Dabar būna Dansukker ar kaip ten ta firma vadinasi, tokie nedideli pakeliai, taip ir vadinasi vanilinis cukrus, bet ten tikras cukrus su tikra vanilės ankštim sumaltas, nėra ką lyginti su tais pakiukais Saldvos.

Dar neragavau, bet skaičiau, kad skanu tą pudingą šaltą permaišyti su grūdėta varške ir puikiausiai tiks pusryčiams ar vakarienei ar šiaip tarpui tarp valgymų. Skanaus!

Pusryčiai Gibraltare (čia Vilmukui skiriu:))

Prašėte daugiau apie keliones, tai štai jums dar:) Prieš gerus 3-4 metus, išsiruošėme pakeliauti po Portugaliją ir Ispaniją. Kadangi buvo pakeliui, užsukome ir į Gibraltarą. Šiaip įspūdį tikrai paliko, turiu pripažinti. Nuotraukoje Vilmutės kepurę bando pasimatuoti viena iš daugelio beždžionėlių, kurių pažiūrėti žmonės (mes irgi prie jų) keliasi funikulieriumi į pačią Gibraltaro viršūnę. O jos ten tokios tikros "nagliukės", įpratusios prie dėmesio, laksto laisvai, krausto rankinukus, iš vaikų atiminėja bananus ar bet kokį kitą valgomą patiekalą, vagia kepures ar bando nuimti saulės akinius.

Pačiam Gibraltare viskas pabrėžtinai britiška. Eismas dažniausiai vienpusis, gatvių pavadinimai tokie kaip Main Street, Central Square aikštė, tokia mažulytė kaip ir visas Gibraltaras, bet vis tiek Central ir vis tiek Square. Kavinės irgi tokios airiškai britiškos, pub'ai.

Viešbutukai tokie ištempti į viršų, lipi lipi laiptais aukštyn ir galo nematyti. San.mazgai dažnai po vieną vienetą per visą aukštą, tai kas pirmesnis, tam ir ramybė viduriuose, o vat kas nespėjo..kaltinkit patys save. Bet mums pasisekė, pamenu, kad turėjom pas save numeryje mažuliuką wc'iuką.

Nežiūrint to, kad čia kaip ir Didžiosios Britanijos dalis, jauki jachtų prieplauka, maži restoraniukai ant jūros kranto, tiekiantys puikiausią paelją su jūros gėrybėm (toks grynas ispaniškas patiekalas), skanūs vynai - viskas tam Gibraltare yra. Ir dar yra pusryčiai. O vat jie tai tikrai net nekvepia Ispanija. Tikrų tikriausi rimti angliški pusryčiai - plakta kiaušinienė su virtom parūkytom dešrelėm ir konservuotom pupelėm pomidorų padaže. Turiu pripažinti, visai skanu. Ir vienareikšmiškai sotu, taip kaip Vilmukas mėgsta. Taigi, Vilmute, jei susigundysi save ar svečius (?!:)) sočiau palepinti šeštadienio rytą, išplakam kiaušinius su kuo liesesniu pienu (jei nėra, tiks ir vanduo), biškučiu druskytės, pipiriuko, verčiam į keptuvę, tada stumdom, kad gautųsi tokia plėšyta:), šiukštu neužsižaidžiam su plėšymu, nes jei perkeps, išsiskirs vanduo, tada ir atrodo bjauriai, ir skonis prastėja, ir reputacija ritasi žemyn. Dešrelės geriausia trumpos ir parūkytos, bet čia jau up to you, kokias pasirinksit. Ir Heinz pupelės pomidorų padaže. Skanaus!:)

Vicky Christina Barcelona arba su kuo valgyti tapas (Irute, čia tau dedikuoju:))

Pratęsiant "mondo bongo" nuotaikas, vienas karščiausių gražiausių gyviausių ir temperamentingiausių miestų, kuriuose yra tekę būti - Barselona. Architektūra tokia, kur niekur turbūt daugiau nepamatysi, pirmą dieną tai vaikščiojau užvertusi galvą į pastatų viršūnes, nes tie susukti kaip iš Kalėdinių meduolinių namukų papuošimų bokšteliai, arkos, spalvos..architekto Antoni Gaudi įtaka jaučiama visoj Barselonoj. Las Ramblas gatvė, jų pagrindinė, kurioje verda gyvenimas dieną naktį, La Sagrada Famiglia katedra, prie kurios kad įeiti tenka nemažą eilę atstovėti, Gullio parkas..tikrai rekomenduoju, nuoširdžiai. O vakare, kai sutemsta, geriausia vieta įvertinti viso miesto grožį, yra atrakcionų parkas. Jis turi apžvalgos ratą, plius pats yra ant kalno. Atsiveria tokia fantastiška panorama, kad gniaužia kvapą. Pamenu, as net apsiverkiau iš gražumo ir didingumo..

Filmas, kurį ne taip senai parodė ir pas mus, atgaivino prisiminimus iš kelionių ir taip užspirgėjau vėl ten nukeliauti, kad jau užsibrėžiau sau tikslą rudenį mirk gyvenk savaitgalį praleisti Barselonoj. Jei apie filmą, paskutiniu metu mano topas "Vicky Christina Barcelona":
-aktoriai visi kurie labai patinka (Javier Bardem iš filmo "Šioje šalyje nėra vietos senukams", Penelope Cruz, suvaidinusi čia idealiai jai tinkančią rolę, tokią nevaldomą neprognozuojamą isterikę ispanę, o dar tas akcentas, mmmmm... ir Scarlett Johansson, labiausiai bent man įstrigusi iš filmo "Lost in translation")
-filmo soundtrackas superinis, pasiklausai pirmą dainą "Barcelona", ir širdyje tokia lengvutė vasara iškart
-ką sudominau, čia galite užmest akį
http://www.youtube.com/watch?v=AUMZs_2GVyQ&feature=related

Šitą filmą rekomenduoju žiūrėti prieš miegą, su gero (būtina sąlyga!) raudono vyno buteliu ir pasidarius keletą ispaniškų tapas, kad geriau įsijausti. Paprasčiausias ir kartu skaniausias receptukas, greitai padaromas (beje, tapas kas nežinot yra tokie sumuštinukai su kokiais nors užtepais, labai panašūs į itališkas bruschetas), ...apie ką mes čia, aj, apie receptus, tai va..yra paskrudinti ciabbatos riekeles orkaitėje, kad apkeptų, per tą laiką smulkiai supjaustyti šviežią pomidorą ar du, šviežią baziliką susmulkinti, bet ne per smulkiai, sumaišyti su trupučiu alyvuogių aliejaus, trupučiu modenos acto (nebūtinai, bet man skaniau), tada apkepusias duonos riekeles įtrinti česnaku, apibarstyti druska ir uždėti ant jų pomidorus su bazilikais. Tada dar jau paruoštas tapas pabarstyti šviežiai sumaltais pipiriukais. Labai labai paprasta, labai labai skanu, labai labai tinka prie filmo ir prie vyno. Kas mėgstat, dar skanu ančiuvio truputį užsidėti ant sumuštinuko, tik nesugalvokit jo pakeisti tunu, nes tada visas taurus ispaniškas reikalas pavirs tokiu lietuviškai riebiu buterbrodu:), fuj fuj. Gero žiūrėjimo!

Apie muziką, arba artėja Vasario 14

Labai rekomenduoju uždėti paiešką "mondo bongo". Nerealus klipas, nereali daina..ech. Idealiai tinka nuteikti save ir vyrą intymesniam vakarui:)

arba tiesiog pasižiūrėkite šitą: http://www.youtube.com/watch?v=I540IM8nB-A

Nesu mačiusi nieko seksualesnio, gal tiesiog dar nedaug mačiau..

Trinta daržovių sriuba (greitai, skaniai, paprastai)

Šį patiekalą irgi minėjau. Vaikas mano nekaifuoja nuo sriubų, matyt kaip ir daugelis vaikų. Tačiau ši bent jau esamuoju momentu yra jo reitinguose pakankamai aukštai, netgi sako, kad skaniausia sriuba iš visų. Man tas labai tinka, nes gaminasi lengvai, greitai, pigiai ir tikrai yra sveika (juk daržovės sveika??). Be to, čia puikiausias būdas sumaitinti vaikui (o ir sau bei svečiams) tokių daržovių, kurių normaliom aplinkybėm turbūt nei vienas geruoju nevalgytų. Turiu omeny Briuselio kopūstus, salierus, ropes ir pan. daug vitamino "š" turinčias daržo "gėrybes".

Reikės:
-vieno-dviejų pakelių šaldytų daržovių rinkinio "Osennyj sup" (yra tiek Rimi, tiek Maximoj tikrai, šaldytų daržovių skyriuje)
-daržovių sultinio kubelio (nebūtinai, ten tų visų E daugoka, tai jei nedėsit, tada tiesiog daugiau druskos)
-vandens iš krano :)

-grietinė/wasabi optional

Užverdam vandenį, suverčiam šaldytas daržoves, kai užverda vėl, įmetam kubelį sultinio, pamakaluojam viską, pagal skonį pridedam druskos, jei norisi, pipirų, jei norisi, dar kokių nors prieskonių, bet man asmeniškai daržovių sriubos norisi kuo natūralesnio skonio. Paverdam neilgai, kol morkytės apverda. Beje, aš dažnai vieną pakelį daržovių mišinio pakeičių pakeliu šaldytų morkų, tada sriuba būna gražios geltonos spalvos (kitaip būna labiau žalia) ir bent man skanesnė, švelnesnė. Apvirusią sriubą supilam į blenderį (čia toks kokteiliams plakti aparatas, bet idealiai tinka daryti trintoms sriuboms), paplakam kol susitrina daržovės (čia greit gaunasi) ir supilam atgal į puodą. Užburbuliuoja ir basta. Pilam į lėkštes, pagal skonį dedamės grietinės (taip valgo mano vaikas) arba wasabi (taip valgau aš ir vaišinu draugus). Skaniausia su šviežia ciabatta.

Tarp kitko, kas nebandėte, wasabi nežmoniškai tinka su bulvių koše. Rimtai. Tik svarbu nepadauginti:)

Kefyras su sėlenom

Ankstesniam recepte užsiminiau apie tokį "patiekalą", kuris iš pirmo žvilgsnio skamba nykokai, bet iš esmės yra sveikas maistas, tinkamas valytis organizmą, taip pat tinkamas, kai nori numesti vieną kitą kilogramą, o tam reikia vakarais nevalgyti (mission impossible, bent jau man). Ko nepadarysi dėl grožio, arba dėl vyrų, arba dėl akivaizdžiai sulieknėjusios draugės.. Receptukas paprastas kaip dvi kapeikos: imat didelę stiklinę/arbatinį puodą, prisipilat kefyro, tada įberiat kiek telpa sėlenų ir jei turit, pasiskaninimui, "Oho" kviečiukų su medum. Išmaišot su dideliu šaukštu ir kiek įmanoma lėčiau suvalgot. Neblogai iš pirmo karto, o jei dažniau praktikuoji, tai pasidaro netgi visai skanu.

Taigi, vištienos "cacciatore" (toks itališkas gardus patiekalas)

Šiuo metu aš ant "finansinės dietos". Sumaniau leisti sau pirmą kartą gyvenime išvykti trijų savaičių atostogų, ir ne bet kur, o į Indoneziją, Singapūrą ir Timorą. Plius sugedo skalbyklė, tai skubiai teko pirkti naują. Tai reiškia minus dvidešimt tūkstančių pinigų, taupymo režimą artimiausiam pusmečiui ir motyvaciją kaip saldainį (kelionė kelionė kelionė kelionė kelionė atostogos ojoj atostogos trys savaitės atostogų Mobi Dikas šilta gera saulutė jūra atostogos kelionė skanus maistas kašalotai ugnikalniai trispalviai ežerai ojojojojoj) priekyje. O tai reiškia, kad vakarienei vaikas vėl valgo (beje, su dideliu džiaugsmu) paprasčiausius žuvies pirštelius arba (su akivaizdžiai mažesniu džiaugsmu) trintą daržovių sriubą iš pakelio šaldytų daržovių, o aš siaubiu šaldytuvą ir spinteles, bandydama kažką susikurpti iš likučių. Kefyras su kviečių sėlenom ir saujele pasenusių "oho" kviečiukų su medum visai neblogas užkandis vakarui. Pasak mano kaimynės Giedrės, jos kosmetologė teigia, jog tam, kad veido oda būtų skaisti, reikia išgerti kas vakarą po stiklinę kefyro. O jei dar po to obuolį sugriauži, tai net nebesijauti alkanas, du gerumai viename :).

Tai po tokio įvado į pievas, grįžkime prie vištienos cacciatore. Rytoj mokės atlyginimus, o dar turėjau 40 litų, tai nutariau šiandien vaikį ir save pradžiugint šventiška vakariene. Plius gavau naują kreditinę, su kuria užsiprenumeravau metams Lonely planet magazine ir dar BBC Good food žurnalus, tai išvis dviguba proga. Receptas paprastas, produktų visų bet kada rasim bet kurioj parduotuvėj, pasigamino per nepilną valandą, įskaitant ir gerą pusvalandį orkaitėj (kai pačiam jau nieko daryt nereikia).

Reikalingi produktai:

-vištienos krūtinėlė (du pakeliai, ~700 g)
-dvi skardinės natūralių smulkintų pomidorų (po 400 g)
-vienas svogūnas, smulkiai pjaustytas
-trys skiltelės česnako
-ryšulėlis šviežių bazilikų (galima ir džiovintų, jei nėra)
-alyvuogių aliejaus
-mažas indelis maskarponės, nes reikės tik gerų 4 šaukštų

-makaronai arba bulvės optional

Įjungiam orkaitę, kad kaistų (be ventiliatoriaus ant 190C, su ventiliatorium ant 180C). Pjaustytą svogūną apkepinam su trintu česnaku ant aliejaus, kad suminkštėtų, bet dar nepagelstų, suverčiam abi "skarbonkes" pomidorų, pamaišom, druskos, pipiriukų, leidžiam paburbuliuoti, kad pradėtų gražiai blizgėti. Tada pusę baziliko įbarstom, nukeliam nuo ugnies ir įmaišom tuos keturis su kaupu šaukštus maskarponės.
Paraleliai, kol čirška svogūniukas, ant kitos keptuvės apkepinam vištos krūtinėles iš abiejų pusių. Trunka apie dešimt minučių. Jei nėra antros keptuvės, ar neišeina suktis vienu metu su dviem, tada tą galima padaryti, kai padažas jau paruoštas, jį perpylus į kitą indą. žodžiu, kaip kam įgūdžiai ir sąlygos leidžia. Apkepintą vištieną dedam į kepimo indą (gali būti stiklinis, keramikinis, špižinis, žodžiu belekoks, tinkamas kišti į orkaitę). Apipilam ją padažu, kišam į įkaitusią orkaitę ir kepam kol iškeps vištiena, minučių dvidešimt-trisdešimt. Aš dar kol gaminosi padažas ir kepė vištiena, išviriau fussilli makaronų, tų tokių suktų trumpų ir juos suverčiau į kepimo indą kartu su padažu ant vištos ir kartu pašoviau kepti. Galima juos ir atskirai patiekti, galima vietoj jų bulvių keptų orkaitėj tiekti, o galima tiesiog mėsyte su padažu mėgautis. Tai skanaus! Oj, vis nepamiršau, likusius bazilikų lapelius reikia užbarstyti ant jau iškepusio cacciatore. Dabar tikrai skanaus! :) Aš valgiau užgerdama raudonu vynu, vaikis lapnojo užgerdamas kefyru, šuo paėdęs ko mes nepribaigėm, lakė daug vandens,- čia jau pagal skonį ir galimybes. Beje, suvalgėm tik pusę (toks ir buvo planas), pusę vištienos iškart sudėjau į atskirą indą, užpyliau likusiu padažu ir įkišau į šaldytuvą. bus rytdienos pietums arba vakarienei.

Apie ką mes čia?

Ogi subrendau pagaliau ir aš savo blogui. Iš tiesų pirmas postūmis buvo kolegos Artūro sesės blogas, kuriame perskaičiau visai įdomių sau dalykų apie stilių, vaikų auklėjimą, šiuolaikinius menus ir pan. Supratau, kad blogas gali visai neblogai patenkinti dar nepatenkintą gyvenime norą rašyti. O antras ir lemiamas - Beatos virtuvė. Radau ten neįtikėtinų receptų! Plius parašyti jie labai artimu ir jaukiu stiliumi. Norėčiau ir aš taip..:)

Taigi, čia mano vieta svajoti, dalintis receptais, draugės čia ras visus internetinius puslapius, kuriuose apsipirkinėju, patarimus, do's and dont's ir t.t. Ir, be abejo, receptai. Mano silpnybė - maisto gaminimas ir kelionės. Jiems čia neabejotinai skirsiu daugiausia vietos. Dar šiek tiek gal liks vietos emocijoms. Vaikams. Šunims. Vyrams. Gyvenimo būdui. Norams. Kvepalams. Kavai. Ir taip be pabaigos..:) Jūsų dalyvavimas ir komentarai labai laukiami.

Ir pirmasis receptas, kurį gaminau šįvakar vakarienei, ir kurį įvertino ne tik bet kokį žmonių maistą vertinantis šuo, bet ir itin išrankus mano beveik septynmetis kūdikis:) Vištienos cacciatore.